Aktorius Sakalas Uždavinys jau septyniolika metų ištikimas arbatai
Turbūt nedaug kas žino, jog puikų humoro jausmą turintis aktorius ir režisierius Sakalas Uždavinys taip mėgsta arbatą, jog su savimi visuomet nešiojasi kokybiškų arbatžolių, kad vos tik atsiradus galimybei, galėtų pasimėgauti arbata. Tiesa, savęs gurmanu S.Uždavinys nevadina. „Esu arbatos gėrikas“, – šypsosi jis.
„Mano arbatų negalima vadinti kolekcija, kadangi kolekcija, mano įsitikinimu, turi būti išdėliota lentynoje ir nuo jos turi būti nuolat šluostomos dulkės. Arbatos, kurių namie paprastai būna apie penkiolika rūšių, yra vartojamos. Taigi, esu arbatos gėrikas, o ne kolekcionierius, – šypsosi S.Uždavinys. – Arbatas aš pamėgau labai seniai – dar tais laikais, kai geros arbatos buvo galima rasti lengviau nei geros kavos. O rimčiau jomis pradėjau domėtis kai gyvenau Kanadoje, kur yra kinų bendruomenė ir joje išties gali rasti nuostabių arbatos rūšių. Taigi, mano aistrai jau septyniolika metų“.
Aktorius sako, kad Lietuvoje galima įsigyti arba paragauti išties puikaus skonio arbatų. „Vilniuje Naugarduko gatvėje netgi žinau vieną keistą vietą, kurioje keistas vaikinukas paruošia labai keistų arbatų. Be abejo, aš ten lankausi“, – sako S.Uždavinys.
Kokia arbata mėgautis, aktorius nusprendžia intuityviai: „Mano gyvenime būna skirtingos arbatos tarpsniai. Būna etapų, kai geriu vien tik žalią arbatą, o šiuo metu išgyvenu juodosios arbatos periodą“.
Sakalas nemėgsta natūraliais žiedais ar kitais priekoniais pagardintų arbatų. „Tuomet aplanko toks jausmas, kad kažkas į mano arbatos puodelį būtų įpylęs odekolono. Juk į kokybišką vyną neberiame cinamono. O jei įberiame – tai jau nebe vynas“, – sako jis.
Aromatinga, skani, „teisingai“ padaryta arbata man išties atrodo lyg savotiška kasdienės meditacijos forma.
Aktorius žino daugybę arbatos paruošimo būdų ir keletą paslapčių. „Kokybiškai arbatai pagaminti reikia švaraus vandens. Negalima jos plikyti verdančiu vandeniu. Paprastai arbatą plikau tiesiai į puodelį kiek atvėsusiu vandeniu, palaikau uždengęs ir geriu nenugraibydamas tirščių. Manau, kad arbata turėtų būti išgerta per dvidešimt minučių nuo jos užplikymo – per tą laiką atsiskleidžia geriausios jos savybės, o skonis bei kvapas yra būtent toks, koks buvo užmanytas.
Aromatinga, skani, „teisingai“ padaryta arbata man išties atrodo lyg savotiška kasdienės meditacijos forma. Ryte aš privalau išgerti porą didelių puodelių arbatos. Jei filmavimo aikštelėje turiu būti 7 valandą ryto, aš specialiai atsikelsiu 3-4 valandą ryto tam, kad spėčiau pasimėgauti rytiniu arbatos gėrimu. Nežinau, galbūt tai prietaras, tačiau jei neatlikčiau šio ritualo, jausčiau, kad diena bus niekam tikusi“, – sako aktorius.
S.Uždaviniui yra tekę ragauti net ir čefyro. „Tiesiog kažkas kažkada užsiplikė per stiprią arbatą, o aš ėmiau ir paragavau. Galiu pasakyti, kad tai tikras tručas: buvo kartu, aštru, neskanu“, – prisimena vyras.
Nors aktoriaus žmona taip pat labai mėgsta arbatą, jos pirkimas ir pristatymas į namus – Sakalo pareiga. „Silvija kartais pyksta, kad perku per daug arbatos, bet mielai prisijungia prie jos gėrimo ritualo. Iš tiesų, aš arbatomis domiuosi, bet nesu pamišęs. Netgi arbatos gurmanu savęs pavadinti negaliu. Ir net priklausomybe to nepavadinčiau. Jeigu kas nors mane įkalintų bokšte ir neduotų arbatos, tikrai nepradėčiau lipti sienomis. Tiesiog tai gėrimas, kuris nuostabiai gaivina, o taip pat ir puiki bendravimo priemonė“, – sako aktorius.