Aktorius Tadas Gryn: „Nematau prasmės veržtis į užsienį bet kokia kaina“
Kai kolegoms tenka apibūdinti aktorių Tadą Gryn (39), jie pirmiausia nedvejodami ištaria: „Draugiškas.“ Gana neįprastas epitetas šiais šaltais ir konkurencingais laikais, bet Tadui labai tinka. Kad ir kur jis dirbtų – teatruose, kino filmuose, televizijos laidose, – visur žmonėms su juo smagu, o užkulisiuose gimusios draugystės neretai išlieka ilgam. Tačiau gyvenime Tadas sakosi tebesąs vienas.
Į susitikimą ateini kone uždusęs – darbų teatre ir televizijoje tiek, kad laisvalaikį jau vadini prabanga. Kaip manai, tai gerai?
Turėti darbo visada gerai, ypač tokiais permainingais laikais. Kai esu užimtas, jaučiuosi reikalingas: guodžiuosi, kad manęs dar neišmetė iš barščių, dar tebesu patrauklus rinkai ir žiūrovams.
Kada nors dėl šito buvo kilę abejonių?
Žinoma. Paklauskite bet kurio aktoriaus: visi sakys šimtus kartų dvejoję, ar savo rogėse sėdi. Per karantiną, kai teatrai užsidarė, tos dvejonės virto realiais veiksmais: kas ėmėsi „vairuoti boltą“, kas dar ką nors veikti... Pats irgi susimąsčiau: ką aš dar moku? Aišku, paprasčiausia būtų dirbti pavežėju. Bet neprireikė: mane pakvietė filmuotis seriale „Rimti reikalai“, vaidinu jau antrą sezoną, tad negaliu skųstis, kad likau visai be nieko.
Teatro turbūt per tą laiką pasiilgai?
Užlipti į sceną po dvejų metų pertraukos buvo gera, bet labai keista. Pauzės aktoriui ne į naudą: nelavinamas raumuo susilpnėja, jautiesi apsnūdęs ir išsibarstęs. Bet tikiuosi, kad pavyko greitai prisikelti. Vaidinu „Irano konferencijoje“, „Išvaryme“, o Miltinio teatre pristatėme „Šv. Speigą“, sukurtą Quentino Tarantino filmo „Grėsmingasis aštuonetas“ motyvais. Ten vaidinu Markizą Voreną – tą patį, kurį filme įkūnijo Samuelis L.Jacksonas. Seniai neturėjau spektaklio, kuriame man absoliučiai viskas patiktų, o šis būtent toks.
Jums, vaikinams, tai tik duok pašaudyti!
Aha (juokiasi). Vesternas scenoje – neįprastas žanras: reikia išspręsti techninius niuansus, agresijos nestinga, kraujas liejasi, bet labai įdomu. Kartais net gailiuosi, kad pats ten vaidinu ir negaliu pamatyti spektaklio iš šalies.