Kitam žmogui gal dviejų gyvenimų reikėtų, kad spėtų tiek susemti į save. Monika BIČIŪNAITĖ – ir aktorė, ir akupunktūros specialistė, ir dramos terapeutė. Teatro sceną ir filmavimo aikštelę palikusi nuošalyje, dabar ji dirba dviejose medicinos klinikose ir padeda žmonėms būti sveikesniems.
Koks buvo pirmas žingsnis šiame gyvenimo pokyčių kelyje, kad dabar jus galima pristatyti labiau sveikatos specialiste nei aktore?
Aktorystė teka ir turbūt visada tekės mano kraujyje, juk tai pirmoji mano specialybė, kuria džiaugiausi trisdešimt metų. Tik jau kuris laikas mano prioritetas kitas. Apskritai nesinori etikečių: kodėl, jei imiesi kitos veiklos, tu jau nebe tas, kas buvai?
Pokytis prasidėjo seniai – daugiau nei prieš penkiolika metų. Visą šį laiką būdama aktore domėjausi ir netradicine medicina. Ryškiausiu aktorystės laikotarpiu, kai daug filmavausi ir vaidinau teatre, susipažinau su fantastiška mokytoja iš Kolumbijos Grecia Manchola Vargas, Lietuvoje įkūrusia Rytų filosofijos ir medicinos mokyklą „Neijing“. Pirmiausia tapau jos paciente – ji man iš tiesų padėjo. Tąkart iš pasąmonės dar iškilo toks prisiminimas, kaip paauglystėje ėjau pas dabar jau šviesaus atminimo refleksoterapeutą Konradą Nastopką. Per du adatų seansus jis mane pastatė ant kojų. Pamenu, stebėjausi, kokių galių žmogus turi – kelios adatos ir aš visiškai sveika! Pasąmonėje užstrigo, kad tai – kažkas labai unikalaus, savito ir be galo veiksmingo.