Egzistuoja tokia žmonių rūšis, kurie daro viską, ką jiems sako. Perskaito kokią nors nesąmonę, ir kadangi nesąmonė parašyta juodu ant balto, jiems tai atrodo pakankama priežastis ja tikėti.
Visai neseniai skaičiau apie kefyro dietą. Straipsnio autorė tvirtina, kad įprastai maitinantis ir dar išgeriant po litrą kefyro per dieną, per savaitę galima numesti penkis kilogramus. Jeigu tai tiesa, tada valgant tešlą greičiau auga krūtys, o ženšenis apsaugo nuo kvailumo. Garantuoju, kad po to straipsnio atsirado dešimtys kefyro dietos entuziastų.
Nuo kvailumo jūsų niekas nebeapsaugos. Jei tikite tokiom nesąmonėm, jūs esat pasmerkti, ir niekas jau nebepadės. Kaip niekas nebepadės pamišusiems vegetarams, manantiems, kad nuo mėsos didėja kūno plaukuotumas, o moterys tampa piktos. Jos piktos todėl, kad nebegali klausytis, kaip jūs nusišnekat, nes suvalgęs gabalą ką tik užmušto ėriuko, žmogus yra daug laimingesnis už jus ir murkia kaip katinėlis.
Jokia normali moteris nenori būti panaši į ekomamytę iš forumų, ir ji iš principo nepirks ekologiško šampūno, nes bijos, kad kartu su jo putomis į kanalizaciją nutekės ir dalis smegenų.
Normalūs žmonės jau priprato prie to, kad jūs, tikintys visokiais mitais, dažniausiai nusišnekat, ir jie nė iš tolo nenori daryti to, ką jūs darote. Pavyzdžiui, jokia normali moteris nenori būti panaši į ekomamytę iš forumų, ir ji iš principo nepirks ekologiško šampūno, nes bijos, kad kartu su jo putomis į kanalizaciją nutekės ir dalis smegenų. Ir ji neprasidės su kokia nors bemiele duona ar ekologiška dantų pasta.
Praėjusią savaitę man paskambino maloni moteris iš internetinės sveikų produktų parduotuvės livinn.lt ir sako: „Mes tau duodam tiek ir tiek produktų, pagyvenk dvi savaites sveikai, ekologiškai, ir aprašyk, ką jauti.“ Be to, man liepė rašyti tiesą, o ne pasakas, kad nuo ekologiško kremo man nuo nosies pagaliau nukrito ta raganos karpa ar kad suvalgiusi ekologiškos košytės įgijau telepatinių galių. Taigi aš sutikau.
Dabar pusė mano buto užversta įvairiausia sveika produkcija – nuo sulčių iki šampūnų, ir aš jums parašysiu, ką jaučiu visa tai vartodama.
Man tai yra pakankamai rimtas eksperimentas, todėl susikūriau griežtas taisykles, kurių pasiryžau laikytis. Viskas, ką valgau, bus natūralu arba ekologiška. Dviem savaitėms atsisakysiu visos įprastos kosmetikos, ją pakeisiu natūralia ar ekologiška. Na, ir žiūrėsiu, kas bus. Jeigu šiuose pasakojimuose imsiu vartoti mažybines žodžių formas ar dėlioti šypsenėles – praneškite apie tai redakcijai. Tai reikš, kad nušokau nuo proto, ir man reikia gydymo.
Pirmąją eksperimento dieną pradėjau pusryčiais. Ne įprastu sūreliu ar kiaušiniu, o sausais pusryčiais „Infinity Foods“. Etiketėje parašyta, kad 37 proc. sudaro vaisiai, riešutai ir sėklos. Produktas yra absoliučiai ekologiškas, vadinasi, kviečių, iš kurių pagaminti dribsniai, niekas netręšė salietra, o iš lėto gražiai augino.
Mėgstu sausus pusryčius. Ypač vasarą, kai norisi ko nors lengvesnio. Tik visi dribsniai iš prekybos centrų atsibodo, nes yra iš esmės to paties skonio ir dažniausiai per saldūs. Dar yra ir visokių studentų pusryčių, kurių didžiąją dalį sudaro razinos. Razinas išrado Senovės asirai. Jas duodavo mirties bausmei nuteistiems kaliniams, kad šie nuo saldumo užtrokštų.
Užsipyliau pienu pirmąjį savo eksperimento objektą. Labai smagu matyti lėkštėje dribsnius, po kuriais, kaip kokie grybai po lapais, slepiasi nesmulkinti lazdyno riešutai ir stambios kokoso drožlės. Suerzino razinos. Bet kai paragavau, pakeičiau nuomonę – dribsniai absoliučiai nesaldūs, ir kelios razinos suteikia būtent tokį skonį, kokio trokšti.
Dribsniai piene neištižo, tai dar labiau nudžiugino. Pusryčiams suvalgiau maždaug ¼ pakuotės, suvartojau vos 300 kcal – tiek, kiek normalūs žmonės suvartoja per pusryčius.
„Infinity Foods“ už šį produktą skiriu 10 balų ir einu plauti galvos mėlynųjų ramunėlių šampūnu iš „Aubrey“. Spalva ir konsistencija nustebino. Tamsiai žalias glitus skystis – tarytum ateivio gleivės. O kvapas – kaip klojimo, ten vaikystėj miegojau ant šieno, ten pirmą kartą pamačiau žaltį, su juo susidraugavau, čiupau už nugaros ir užmečiau ant draugės. Nuo tos dienos jai trūkčioja viena akis.
Šampūnas greitai suputojo. Keista, nes girdėjau, kad natūralūs šampūnai neputoja, o jų atsikratysi tik perskalavusi galvą trimis kubiniais metrais vandens. Putos išsiplovė šiek tiek lėčiau nei įprastai. Etiketėje perskaičiau, kad „Aubrey“ tinka veganams. Tai va, pasirodo, net jie kartais gali pasinaudoti gerais daiktais, o ne tik gaminti saldainius iš piktžolių. 9 iš 10 – dėl klojimo kvapo. Man labiau patinka kvepėt guminukais.
Užtat balzamas – 10 iš 10. Akiplėšiškai tirštas. Ta miela moteris iš livinn.lt man liepė jį naudoti kaip kaukę, todėl laikiau dešimt minučių. Labai minkština plaukus, jie tarytum pasidengia apsaugine plėvele.
Ir balzamo, ir šampūno sudėtyje yra argano aliejaus, kurį, palenkę nugaras, spaudė marokiečiai kur nors Kasablankoje. Geras jausmas tai žinoti. Jautiesi kaip karalienė.
Produktai neišbandyti su gyvūnais. Bet jie tokie švelnūs, kad drąsiai jais galite prausti žiurkėnus, šinšilas bei kitus padarėlius (patiklieji žmonės, tai buvo juokas, netikėkite, žiurkėnų maudyti negalima).
Aš tai mielai moteriai sakiau, kad tikrai nevertinsiu visų produktų teigiamai, ir čia tik sutapimas. Ji neprieštaravo. Taigi tęsiu savo ekologišką /natūralų gyvenimą ir bandau prie ko nors prikibti. Aš dabar būsiu natūralaus grožio ambasadorė kaip kokia Burlinskaitė.