Aldona Vilutytė – apie neeilinę kelionę į Pakistaną, ryšį su sūnumi ir norą, kuriam reikia drąsos

Aldona Vilutytė, Šarūnas Rapolas Meliešius, akimirkos iš Pakistano / Bartosz Frątczak, Luko Juzėno ir asmeninio albumo nuotr.
Aldona Vilutytė, Šarūnas Rapolas Meliešius, akimirkos iš Pakistano / Bartosz Frątczak, Luko Juzėno ir asmeninio albumo nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Pažvelgus į Aldoną Vilutytę (49) kyla klausimas – kaip ji viską spėja? Jos veidą ir melodingą balsą sutiksi kone visur: teatruose ir kino aikštelėse, LMTA koridoriuose, garsinant filmus ir knygas ar vedant kalbos lavinimo seminarus. Nesibaigiančia darbų tirada ir metams į priekį suplanuotu grafiku Aldona, kalbėdama su portalu Žmonės.lt, nesiskundžia – menininkų šeimoje užaugusios aktorės gyvenimas lygus nesibaigiančiam kūrybos procesui, o ir kitaip išgyventi Lietuvoje būtų sunku. Tiesa, pavasarį įvykusi darbinė kelionė į Pakistaną ne tik praplėtė pasaulėžiūros horizontus ir dovanojo unikalių patirčių, bet kartu privertė permąstyti savo gyvenimą ir atsigręžti į tai, ko labai nori, bet nesiryžta.

Kad aktorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, diktorė Aldona Vilutytė – talentinga, veikli ir užimta moteris, akivaizdu ne tik stebint jos darbus, bet ir derinant interviu laiką: laisvų tarpelių jos grafike nėra gausu. Dalis suplanuotų, dalis atidėliotų darbų visu svoriu užgriuvo grįžus iš Pakistano, kuriame patirtas emocijas taip pat reikėjo suvirškinti.

O jų buvo išties daug. 12 dienų trukmės išvyką Aldona vadina neeiline – jos metu viena po kitos sekė staigmenos (ne visada malonios), lydėjo baimė, šildė žmonių gerumas ir dėmesys, o gimtadienio sveikinimai nuskambėjo trimis kalbomis. Žinoma, neišvengta ir šoko.

O kaip kitaip, kai gyvenimas