Aleksandro Vasiljevo parodos atidaryme – garsios viešnios

Atidarymo nepraleido ir žymūs visuomenės veikėjai: žurnalistė ir TV laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė, aktorė Gražina Baikštytė, renginių vedėja Elena Puidokaitė, dizaineris Egidijus Rainys, verslininkė Birudė Vizgirdienė ir daugelis kitų. 

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų – dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.

Ekspozicija pradedama mados namais Lanvin, kuriuos 1889 m. įkūrė prancūzų menininkė modeliuotoja Žana Lanvin (Jeanne Lanvin). Išskirtiniu mados namų Lanvin bruožu tapo moters įvaizdžio kūrimas, elegancijai pabrėžti pasitelkiant mėlynus atspalvius. Vienas tokių papuošė ne tik daugelį Lanvin mados namų kūrinių, bet ir jų įkūrėjos buto interjerą, iki šiol saugomą Prancūzijos taikomosios dailės muziejuje.

Antroji mūsų ekspozicijos herojė – garsioji Gabrielė Šanel (Gabrielle Chanel). Iš valstiečių šeimos kilusi savamokslė siuvėja įėjo į istoriją revoliuciniu būdu panaudojusi trikotažą ir išpopuliarinusi ir šiais laikais dėvimą „juodą mažą suknelę“. G. Šanel aktyviai bendradarbiavo su rusų aristokratais. Chanel mados namų siuvinėjimo skyriui vadovavo didžioji kunigaikštienė Marija Romanova, o jos brolis Dmitrijus Romanovas buvo G. Šanel draugas. Garsiuosius kvepalus Chanel N°5 1921 m. sukūrė taip pat Maskvoje gyvenęs prancūzų kilmės kvepalų kūrėjas Ernestas Bo (Ernest Beaux).

Trečioji ekspozicijos asmenybė – Megė Ruf (Maggy Rouff). Taip pat garsi, bet, žinoma, ne tiek kaip pirmosios dvi. M. Ruf į mados pasaulį žengė per 1929 m. krizę ir jos vardas skambėjo ilgiau nei 40 metų. Išskirtiniai jos kūrybos akcentai – moteriški siluetai, kuriems kurti buvo naudojami gėlių raštais marginti ploni audiniai.

Žakas Heimas (Jacques Heim), kilęs iš lenkų ir žydų šeimos, išgarsėjo dar 1925 m., kai bendradarbiavo su Sonia Delone (Sonia Delaunay) – viena garsiausių art deco stiliaus mados kūrėjų. Iki karo Ž. Heimas daugiausia kūrė kailinius drabužius, vėliau pradėjo modeliuoti balines ir kokteilines sukneles.

Kristianas Dioras (Christian Dior) – dar vienas mūsų ekspozicijos dizaineris, kurio vardas žinomas visame pasaulyje. Dior mados namai iki šiol laikomi pagrindiniu prancūzų rafinuoto skonio ramsčiu haute couture pasaulyje. Mados namai buvo įkurti 1947 m. ir išgarsėjo moterišku siluetu new-look siauru liemeniu ir labai plačiu saulės kliošo kirpimo sijonu. Pokario Europoje K. Dioro naujovė sukėlė milžinišką rezonansą. Didžiojo kutiurjė modeliai buvo labai santūrių tonų – juodos, rudos, baltos, pilkos, tamsiai mėlynos spalvų… Kai Dior mados namų meno direktoriumi buvo paskirtas 21 metų Ivas Sen Loranas (Yves Saint Laurent), jų koncepcija iš esmės pasikeitė. I. Sen Lorano pasiūlytas siauras siluetas paaukštintu liemeniu Dior mados namams suteikė antrąjį kvėpavimą, o pačiam Ivui – pasitikėjimo savo jėgomis. Jau 1962 m. jis Paryžiuje įkūrė savo mados namus.

Sen Loranas buvo pagrindinis europietiškosios mados skleidėjas XX a. 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečiais. Jis sukūrė garsiąją Mondriano suknelę pagal Nyderlandų abstrakcionisto Pito Mondriano (Piet Mondrian) tapybą, be to, įtraukė į madą iki šiol aktualius stilius – boho, safario, čigonų, kinų, japonų ir rusų. Nepaprastai talentingas mados kūrėjas I. Sen Loranas gimė Prancūzijos valdomame Alžyre. Karštuoju metų laiku jis persikraustydavo į Marakešą Maroke ir ten Mažorelio viloje kūrė savo nuostabiąsias kolekcijas, vėliau įkūnytas jo mados namuose Paryžiuje.

Svarbi ekspozicijos „Paryžiaus mados magai“ dalis skirta Jubero de Živenši (Hubert de Givenchy) kūrybai. Šis didis menininkas jaunystėje bendradarbiavo su Kristobaliu Balensiaga (Cristóbal Balenciaga) ir Elza Skiapareli (Elsa Schiaparelli), o jo, kaip savarankiško menininko, kūrybos pakilimas siejamas su dieviškosios Odrės Hepburn (Audrey Hepburn), pasirinkusios jį asmeniniu modeliuotoju, vardu. Neprilygstamoji stiliaus ikona daugelyje savo filmų vaidina vilkėdama būtent J. Živenši kurtas sukneles. Dabar šie drabužiai, kaip ir jų savininkė O. Hepburn, jau tapę klasika. J. Živenši stilius yra paprastesnis ir elegantiškesnis už sudėtingus I. Sen Lorano kūrinius.

Kalbant apie Paryžiaus mados magus, neįmanoma nepaminėti Pjero Kardeno (Pierre Cardin), kuris yra kilęs iš Venecijos ir karjerą pradėjo kaip K. Dioro mados namų sukirpėjas. P. Kardenas išgarsėjo kosminių tyrimų epochoje, 1950 m. įkūręs savo mados namus. Naująją srovę – futurizmą – jis pavertė tikrove. Dauguma Cardin mados namų modelių atspindi kosminę moters ir vyro viziją. Būtent P. Kardeno nuopelnams priskiriamas golfo, juodų pėdkelnių, ilgaaulių batų ir iš tankios vilnos siūtos suknelės atsiradimas. Kosminio novatoriaus mūza laikoma Maja Pliseckaja, dievinusi Lietuvą ir prie Trakų turėjusi sodybą. P. Kardenas rengė ballerina assoluta ir scenoje, ir gyvenime. M. Pliseckajos vaivorykštinis chitonas, kurį jai sukūrė P. Kardenas, tapo vienu mūsų ekspozicijos perlų.

Teise vadintis modernistu ir futuristu P. Kardenas dalijosi su kitu kūrėju – Andre Kurežu (Andre Courreges). A. Kurežas, pagal specialybę inžinierius statybininkas, kūrė ultramodernius drabužius. Jis dievino baltą spalvą ir derino ją su ryškiai geltona, oranžine ir ruda. Jo jaunatviškas stilius visų pirma siejamas su mini suknelės išradimu. A. Kurežas laikomas jos išradėju ir dalijasi šiuo nuopelnu su angle Mere Kvant (Mary Quant). Dėl savo kūrybos A. Kurežas išgarsėjo visame pasaulyje, ypač Japonijoje, kur jo vardas mados pasaulyje iki šiol yra šventas.