Aleksandrui Brokui už filmą „Begalinis koridorius“ Balyje įteikti du karališki apdovanojimai

Lietuvių kino juosta, pasakoja apie tragiško likimo Chodžaly miestelio dramą bei ją išgyvenusiųjų likimus prabėgus dviem dešimtmečiams. A.Broko vadovaujama kino kūrėjų grupė, suburta net iš penkiolikos šalių profesionalų, „Begalinį koridorių“ įvairiuose kraštuose filmavo ir juostą dienos šviesai rengė beveik penkerius metus. Tačiau taip ilgai dirbti buvo verta – daugybės šalių kino festivaliai nelieka abejingi ir vis skiria apdovanojimus.

Praėjusiais metais Indonezijoje vykęs vienas didžiausių kino festivalių „Taika, įkvėpimas ir lygybė 2015“ filmą „Begalinis koridorius“ nominavo trijose kategorijose. Ką tik iš Indonezijos grįžęs Aleksandras parsivežė dvi nugalėtojo nominacijas.

„Indonezija labai kreipia dėmesį į taiką žemėje, žmonių lygybę, į visus humanistinius klausimus. Todėl šįmet buvo pakviesti festivalio nominantai ir įteikti garbingi titulai. Ankstesnės nominacijos dažniausiai atitekdavo filmui, o šįkart buvau įvertintas ir asmeniškai kaip kino kūrėjas. Vieną prizą gavome už filmo aukšto lygio meninę raišką, o atsiimti kito apdovanojimo vienas iš karališkųjų rūmų atstovų Anakas Agungas Bagus Sutedja pasikvietė į savo rūmus ir ten man įteikė garbės svečio titulą už humanistinių idėjų skleidimą ir indėlį į kultūrą. Vakaruose toks apdovanojimas prilygtų sero titului“, – 15min pasakojo Aleksandras Brokas.

Karališkųjų rūmų atstovas teigė, kad šis filmas įkūnija žmogaus gailestingumą, ir parodė, jog kančia, kaip ir žmoniškumas, neturi jokių sienų. Pasak jo, Aleksandras puikiai suprato ir parodė šalies, kuri jam yra tolima, tragediją, ir tai įvardijo puikiu pavyzdžiu, kad žmonija juda gera linkme.

Paklaustas, ar tikėjosi, kad šis filmas bus taip gerai visur įvertintas, Aleksandras teigė, kad juostą kūrė keldamas aukščiausius reikalavimus, todėl sėkmė nėra netikėta. Tačiau liko maloniai nustebintas, kad šis filmas pasirodė įdomus ir Rytų šalims.

„Kadangi visa komanda buvo labai stipri, tai ir tikslai šitam projektui buvo keliami patys aukščiausi. Bet mes visai nesitikėjome, kad jį pamatys ir įvertins tokia šalis kaip Indonezija, kurios kultūra yra visai kitokia, vis tiek daugiau koncentravomės į Vakarus. Tai rodo, kad kino kalba yra universali, ir ją supranta visų kultūrų žmonės, o be to, ir temos, kurias mes analizavome, liečia globalias temas, kurios yra aktualios visiems“, – pasisekimu džiaugėsi Aleksandras.

Pirmą kartą viešėjęs Indonezijoje per savaitę viešnagės spėjo ir šiek tiek pakeliauti bei daugiau susipažinti su Balio sala: „Keliauti Balyje yra sunku dėl gana didelių transporto kamščių – 100 km važiuoji 4 valandas... Tačiau per pusę salos vykome į karaliaus rūmus, čia buvo paruošta visa programa: pakeliui sustojome įvairiose šventyklose, ragavome tradicinio maisto, merginos šoko šokius. Buvo labai įdomu.“

Visgi didžiausią įspūdį jam paliko vandenyno bangos – A.Brokas prisipažino, kad banglentės yra jo aistra.

„Daugiausia laiko praleidau vandenyje, – šypsosi jis. – Balis yra banglentininkų rojaus sala, kurioje būna vienos gražiausių bangų visoje žemėje, jos siekia net tris metrus. Kai kas rytą nuo 5 valandos ryto išeidavau prie vandenyno, tai kokias 4–5 valandas negalėdavau išlipti iš vandens, nes tai tiesiog fantastika.“

Likęs sužavėtas, Aleksandras sako, kad būtinai nuvyks ten dar kartą. „Įspūdį šalis paliko labai didelį – maistas, oras puikūs. Mane labai nustebino vietiniai – jie be galo svetingi žmonės. Dažniausiai šalys, kurios yra palepintos turistų, daug ką daro tik tam, kad mainais gautų vieną kitą dolerį. Šiuo atveju – visa sala pilna baltų šypsenų, žmonės be galo paslaugūs, dėl to ten daug kas keliauja ir ne veltui vadina rojaus sala“, – 15min kalbėjo Aleksandras Brokas.

15min primena, kad šis lietuvių kurtas filmas sulaukė jau nemažai įvertinimų užsienyje: pernai birželį filmas buvo įvertintas kaip geriausias Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusiame konkurse „The Accolade Global film Competition“; liepą Aleksandras Brokas atsiėmė apdovanojimus Madride, kur buvo įvertintas už geriausią režisieriaus darbą ir geriausią dokumentinį filmą; lapkritį Tarptautiniame Milano filmų festivalyje jis pelnė apdovanojimą už geriausią montažą.