Aleksandrui Makejevui suėjo 44-eri – apie darbą Trakų pilyje ir šventes be alkoholio

Aleksandrai, kokiomis nuotaikomis pasitinkate šią gimimo dieną?

Ramiai, jau senokai nėra to jaudulio, kai nekantriai laukdavau gimtadienio. Nesureikšminu šios datos. Dažniausiai  per gimtadienius padarau šventę draugams: vaišinu rūkyta žuvimi, kurią pats pagaunu, užmarinuoju šašlykus bei pasirūpinu gėrimais.

Šiandienai planų neturiu, nes be savo ganėtinai plačios menininės veiklos, dar dirbu sargu Trakų pilyje. Taip jau nutiko, jog išpuolė mano pamaina. Vakare dirbsiu. Deja, bet draugams šventės nebus.

Kiek laiko esate Trakų pilies sargybinis?

Jau tris metus. Beje, čia gimė ne viena mano knyga. Pilyje dažnai rašau. 

Dažnas gimtadienį mini ir ne būtinai tą pačią dieną...

Ne, aš gimtadieno vakarėlį visada rengiu liepos 13 dieną, niekada nenukėlinėju į kitas datas. Toks mano, galima sakyti, nusistatymas. Šiais metais dirbsiu, todėl šventės nebus. 

Tikriausiai per ilgą laiką jums teko ne vienoje įsimintinoje gimtadienio šventėje šėlti?

Visi vaikystės gimtadieniai buvo puikūs, jų laukdavau su drebuliu širdyje, vėliau, nuo kokių šešiolikos, tie gimtadieniai virto siautulingais vakarėliais. Visko buvo: jūra alkoholio, muzika, merginos. Tiesa, jau šešti metai svaigalų nebevartoju, ypatingomis progomis vaišinu tik draugus. 

Bet muzika ir merginos – vis dar neatsiejama švenčių dalis?

Na, gal jau nebe merginos, o moterys. Su muzika mano keliai persipynę visada.

Daugeliui kūrėjų pastarieji karantino mėnesiai buvo išties nelengvi. Kaip jūs išgyvenote šį etapą?

Tikram kūrėjui nebūna lengvų laikotarpių, ir jokie karantinai su tuo nesusiję. Bet jeigu kalbėčiau būtent apie šį pavasarį, tai aš turėjau nemažai veiklos: parašiau dvylikos serijų scenarijų kriminaliniam serialui, kuris šiuo metu filmuojamas, taip pat ėmiausi prodiusuoti jauną atlikėją Liuciją Nanartavičiūtę. Kaip tik šiuo metu įrašinėjame jos debiutinį albumą, o vienas kūrinys jau skamba Emilio Vėlyvio režisuotame seriale. Netrukus dienos šviesą išvys ir anksčiau minėto režisieriaus vaizdo klipas, skirtas Liucijos dainai. 

Taip pat neseniai baigiau rašyti  naują juodo humoro romaną U****O, ARBA ASTEROIDO BELAUKIANT. Taigi, veiklos mano gyvenime buvo, yra ir bus.

Kai aplinkiniai panikavo dėl koronaviruso, jūs visą laiką dirbote?

Taip. Stengiuosi šiame gyvenime nekreipti dėmesio į masines psichozes bei fobijas. Įvairios ligos, virusai ir kitos nelaimės yra pastovūs gyvenimo palydovai, to neišvengsi. O labiausiai mane nuvilia žmonių bukumas bei primityvumas. Dėl koncertų karantino metu labai nenukentėjau, nebuvau jų daug suplanavęs, o ir groju mažose erdvėse.

Karantinas man buvo išties darbingas, dabar ilsiuosi – koncertuoju savaitgaliais, kitomis dienomis stengiuosi kuo daugiau žvejoti.

Visą laisvą laiką skiriu žvejybai. Galėčiau tai daryti paromis. Žinoma, net ir į rankas paėmus meškerę, kūrybinis procesas nuolat vyksta galvoje.

Gamta neišskyrė nė vienos lyties – ir moterys, ir vyrai išgyvena vidurio amžiaus krizę, tik kiekvienas savaip. Jums jau teko su šiuo jausmu susidurti? Nekyla noras įsigyti kabrioletą ir „pasileisti plaukus“? 

Įsigijau vienetinę rankų darbo gitarą, plaukus taip pat pasileidau (juokiasi).

Jei galėtumėte, kokį esminį patarimą duotumėte 20-mečiui Aleksandrui?

Jokio. Visi gyvenimo išbandymai yra reikalingi, nieko nebūna veltui.

Ko palinkėtumėte sau ateinančiais metais?

Tęsti pradėtus darbus.