Aleksas Lemanas – apie grandiozinį jubiliejų, skaudžią Linutės netektį ir naują moterį šalia jo: pasakė, kas sieja

Birštone jau ne vienus metus gyvenantis ir meilės į kurortą atviliotas dainininkas koncertus rengia ne tik „Versmės“ sanatorijoje, o visoje Lietuvoje. Ypatingomis progomis vyras per savaitgalį muzikines programas pristato net septyniose skirtingose vietose – nuo mažų miestelių iki didmiesčių. Pernai rugsėjį mylimą žmoną Liną amžinojo poilsio išlydėjęs pašnekovas patikino – ji norėjo, kad jis toliau savo muzika dovanotų džiaugsmą žmonėms.

„Linutė buvo nuostabi moteris. Ji mane visada palaikė“, – Žmonės.lt sako A.Lemanas.

Jubiliejus Birštone – dovana gerbėjams

Prisimindamas šviesaus atminimo žmonos žodžius, rugsėjo 4-ąją Birštono kurhauze A.Lemanas surengs 85-mečio jubiliejinį koncertą, kuris taps dovana ne tik jam pačiam, bet ir visiems kurorto gyventojams bei svečiams. Atlikėjas nusprendė, kad renginys bus nemokamas.

„Aš atiduodamas turtėju. Gyvenime visada taip buvo – kuo daugiau atiduodu žmonėms, tuo daugiau pats gaunu“, – sako jubiliatas.

Į sceną kartu su juo lips ilgamečiai kolegos ir bičiuliai – Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Svetlana Bagdonaitė, Vladas Daugintis, Rolandas Petrikis, Vytautas Šiškauskas, Asta Pilypaitė, Arvydas Vilčinskas, Antanas Pociūnas bei kiti Lietuvos estrados atlikėjai. Ypatingą vietą programoje užims ir naujoji A.Lemano scenos partnerė Danutė Grigaliūnienė – ilgametė kapelos „Šaltinis“ vadovė bei estradinio ansamblio „Laiko ratas“ solistė.

„Norėjau, kad jubiliejuje būtų žmonės, su kuriais mane sieja muzika, draugystė ir daugybė bendrų prisiminimų“, – pasakoja atlikėjas.

Vakaro vedėjo vaidmuo patikėtas gerai žinomam renginių vedėjui Gintarui Mikalauskui. Pasak A.Lemano, jubiliejui ruošiamasi itin atsakingai – nuo programos iki sceninių kostiumų, kurių atlikėjo spintoje šiandien suskaičiuojama daugiau nei dešimt. Daugelį jų padėjo išsirinkti pernai Anapilin iškeliavusi žmona Lina.

„Kai pradėjau dėlioti jubiliejaus planus, supratau, kiek daug skonio ir meilės į mano sceninį įvaizdį buvo įdėjusi Linutė. Daugelis kostiumų – jos pasirinkti“, – prisipažįsta dainininkas.

Tačiau jubiliejus nesibaigs nusileidus uždangai. Kolegoms ir bičiuliams Aleksas yra parengęs pažintinę programą Birštone. Svečiai aplankys apžvalgos bokštą, pasivaikščios po kurortą, jų lauks kelionė didžiausiu Nemuno laivu.

„Plauksime Nemunu, dainuosime, prisiminsime senus laikus. Noriu, kad tai būtų ne oficialus renginys, o tikra draugų šventė“, – sako jubiliatas.

Netikėta meilė

Rugsėjis A.Lemanui – ne tik jo gimtadienio, bet ir netekties mėnuo. Praėjusiais metais dainininkas atsisveikino su mylima žmona Lina.

„Praradimo jausmas mane lydi kasdien. Linutė buvo kitokia, ypatinga. Kai būdavo sunku, ji sakydavo: eik pas žmones, dainuok. Ji žinojo, kad scena man yra gyvenimas“, – prisimena vyras.

Kaune gimusį ir muzikinę karjerą pradėjusį, vėliau Vilniuje gyvenusį dainininką į Birštoną prieš dešimtmetį atvedė būtent meilė.

„Liepos 30-ąją susituokėme. Atvažiavau čia ir pasakiau sau, kad į sostinę nebegrįšiu. Taip ir likau Birštone“, – prisimena dainininkas.

Pasak jo, gyvenimas su Lina buvo kupinas paprastų, tačiau brangiausių kasdienybės akimirkų. Atlikėjas žmoną kasdien parsiveždavo iš darbo, rūpinosi ja, kartu kūrė bendrus planus ir džiaugėsi ramybe, kurią atrado kurorte.

Tačiau vieną dieną viską pakeitė netikėta diagnozė.

„Ji skundėsi skausmais. Sakiau: nueik pas gydytojus, pasitikrink. Kai nuėjo, išgirdo – ketvirta vėžio stadija“, – pasakoja Aleksas.

Po diagnozės sekė trejus metus trukusi kova. Vyras žmoną lydėjo į gydymo įstaigas, vežiojo į chemoterapijos procedūras ir iki paskutinės akimirkos tikėjo, kad ligą pavyks įveikti, tačiau praėjusių metų rugsėjo 16-oji tapo viena sunkiausių dienų jo gyvenime.

„Buvau šalia jos iki paskutinės minutės. Ji paskutinį kartą atsiduso prie manęs. Pusę keturių ryto. Tą akimirką žmogus dar yra, o po sekundės jo nebėra. Tokie dalykai lieka visam gyvenimui“, – atvirai kalba atlikėjas.

Šį jausmą atspindi ir naujos dainos, kurias atlikėjui kuria bičiuliai muzikantai. Vienoje jų skamba žodžiai apie moterį, kuri dabar jau danguje, o žemėje likęs žmogus mokosi gyventi su ilgesiu.

Žvaigždžių duetas, o ne meilės istorija

Pastaruoju metu A.Lemanas į sceną vis dažniau žengia kartu su nauja kolege Danute Grigaliūniene. Pirmasis jų bendras pasirodymas įvyko Birštono „Versmės“ sanatorijoje, kur publikos reakcija pranoko visus lūkesčius.

Tačiau socialiniuose tinkluose netruko ir įvairiausių komentarų. Po žmonos Linos netekties kai kurie gerbėjai suskubo kurti savo istorijas.

„Vos tik pasirodėme kartu, iš karto prasidėjo komentarai: „Dvi numarino, trečios ieško...“ Žmonės mėgsta fantazuoti“, – juokiasi A.Lemanas.

Pats atlikėjas tokius gandus skuba nutraukti dar jiems nespėjus įsisiūbuoti.

„Pabrėžiu – čia jokios meilės istorijos nėra. Aš scenoje susiradau kolegę. Ir tai – žvaigždžių duetas. Jokio intymo, jokio romano. Čia grynai darbiniai santykiai ir bendras muzikinis projektas“, – sako jis.

D.Grigaliūnienė Lietuvos scenai taip pat nėra naujokė. Ji daug metų vadovavo Kauno kapelai „Šaltinis“, senjorų grupei „Berželis“, yra estradinio ansamblio „Laiko ratas“ solistė, tačiau pagrindinė jos profesija visą gyvenimą buvo medicina.

„Esu slaugytoja. Dirbau ir tebedirbu Kauno K.Griniaus slaugos namuose“, – pasakoja moteris.

Muzika jos gyvenime atsirado dar jaunystėje. Dalyvavo įvairiuose kolektyvuose, konkursuose, apžiūrose, laimėdavo pirmąsias vietas, tačiau profesinės scenos aukštumų taip ir nepasiekė.

„Buvo laikas, kai reikėjo rinktis – šeima ar muzika. Dukra buvo maža, vyras nepritarė mano koncertinei veiklai. Taip ir likau prie pirmojo laiptelio“, – atvirauja Danutė.

Todėl bendradarbiavimas su vienu garsiausių Lietuvos estrados atlikėjų jai tapo netikėta dovana.

„Man didelė garbė stovėti scenoje šalia tokio žmogaus. Alekso dainas žinau nuo paauglystės. Kai per radiją ar televiziją išgirsdavome, kad dainuoja Lemanas, visa šeima klausydavosi“, – sako ji.

Pati Danutė neslepia, kad ją stebina Alekso energija.

„Jis labai jaunatviškas, labai gyvybingas žmogus. Man atrodo, kad scena jam suteikia jėgų. Publika, ovacijos, bendravimas su žmonėmis – tai jo energijos šaltinis“, – įsitikinusi atlikėja.

Jaunystės „pyragas“

Jaunystėje A.Lemano gyvenimas buvo pašėlęs dar labiau. Augęs Kauno Šančiuose, būsimas dainininkas anksti patyrė gyvenimo sunkumus. Motinos neteko būdamas vos trejų metų, todėl didžiulę reikšmę jo gyvenime turėjo tėvas ir ketveriais metais vyresnė sesuo Elena.

Pokario Lietuvoje gyvenimas nebuvo lengvas. Aleksas iki šiol prisimena ilgas eiles maisto parduotuvėse ir laikus, kai didžiausias skanėstas buvo duona su kiaulienos taukais.

„Tada nebuvo nei „Coca-Cola“, nei „Pepsi“. Užsitepi taukų ant duonos, užbarstai druskos ir atrodo, kad valgai didžiausią pyragą pasaulyje“, – juokiasi jis.

Šančiuose netrūko ir nuotykių. Dar paauglys Aleksas subūrė draugų būrį, kuris rinkdavo metalo laužą, butelius ir skudurus bei visą tai priduodavo supirkėjams.

„Buvau vietinis mafijozas. Turėjau savo komandą. Tik pas mus buvo sąžininga mafija“, – šmaikštauja atlikėjas.

Kartą vienas jo „pavaldinių“ vietoje skudurų surinko ant virvių išdžiaustytus skalbinius.

„Už tokią iniciatyvą teko aiškiai paaiškinti, kuo skiriasi verslas nuo vagystės“, – sake A.Lemanas.

Nuotykių netrūko ir Nemuno pakrantėje. Vaikystėje Aleksas mėgo šokinėti nuo vieno plausto rąsto ant kito. Vieną kartą paslydo ir atsidūrė po vandeniu, tarp plukdomų rąstų.

„Tada galvojau, kad viskas. Žiūriu į viršų, o ten vien rąstai. Nei dangaus, nei šviesos“, – prisimena jis, paskutinę akimirką radęs būdą išsigelbėti.

Pateko į kalėjimą

Muzika A.Lemano gyvenime atsirado anksti. Būdamas penkiolikos mokyklos chore jis iš karto buvo pastebėtas mokytojų Daukantų, kurie suprato, kad prieš juos stovi ne choro dainininkas, o būsimas solistas.

„Aš niekada nenorėjau būti chore. Norėjau būti tik solistu“, – prisipažįsta.

Tuo metu jo dievai buvo italų dainininkas Robertino Loreti, Paulas Anka, vėliau Elvis Presley ir Frankas Sinatra.

Baigęs mokyklą būsima estrados žvaigždė pradėjo dirbti Kauno spaustuvėse. Naktimis rinkdavo tekstus legendiniams leidiniams „Nemunas“, „Švyturys“, „Tarybinė moteris“, tačiau jo širdis traukė į sceną.

Netrukus jaunas vyras tapo Kauno dujų valdybos ansamblio „Žydroji liepsna“ solistu. Skambus pavadinimas greitai tapo žinomas ne tik Lietuvoje. Su kolektyvu Aleksas koncertavo įvairiuose Sovietų Sąjungos miestuose, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje.

Vėliau sekė tarnyba sovietinėje armijoje prie Minsko, kur buvo saugomas strateginis raketų kompleksas. Ir ten Aleksas, kaip jis pats pasakoja, sugebėjo išsiskirti – vieną dieną, pavargęs nuo monotoniškos sargybos, pradėjo be tikslo šaudyti į orą, o karininkams pareiškė pastebėjęs šnipą.

„Nuo tada mane laikė truputį trenktu ir perkėlė saugoti valgyklos. Įsivaizduojate, koks tuomet prasidėjo puikus laikas? Kauliukų su mėsyte, bulvių gaudavau... Virėjos lepino“, – juokiasi jis.

Dar po kurio laiko už kariškių kepurių ir diržų mainus su naujokais A.Lemanui teko net trumpam atsidurti kariniame kalėjime.

„Nuotykių man niekada netrūko“, – šypsosi atlikėjas.

Tikroji „Kristinos“ istorija

Sugrįžęs į Lietuvą A.Lemanas nėrė į muziką visa galva – koncertai Kauno ir Vilniaus restoranuose, televizijos projektai, festivaliai, pažintys su ryškiausiomis Lietuvos estrados žvaigždėmis.

Per daugiau nei šešis dešimtmečius scenoje A.Lemanas sukaupė įspūdingą repertuarą – jame daugiau nei tūkstantis įvairių dainų. Tarp jų – lietuviškos estrados klasika, užsienio hitai, romansai, šlageriai ir kūriniai, kuriuos atlikėjas pritaikė būtent savo balsui.

Per ilgą karjerą jam dainas kūrė ir tekstus rašė daugybė žinomų autorių. Tarp jų – Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Stasys Žlibinas, Petras Gaulė ir kiti Lietuvos estrados kūrėjai.

Su kai kuriomis dainomis susijusios ir įdomios istorijos. Viena jų – kūrinys „Šokių karalienė“, kurį šiandien atlieka Radžis Aleksandrovičius.

„Dabar žmonės dažnai galvoja, kad tai Radžio daina, bet ji buvo mano repertuare gerokai anksčiau. Tiesa, mes su Radžiuku labai gerai sutariame, todėl jokių pykčių nėra“, – šypsosi Aleksas.

Nors daugumą dainų jam kūrė profesionalūs autoriai, kai kurių kūrinių tekstus atlikėjas parašė ir pats. Dažniausiai taip nutikdavo adaptuojant užsienio kūrinius lietuvių kalba.

Ypatingą vietą jo repertuare užima daina „Rudens valsas“. Jos atsiradimo istorija prasidėjo nuo pažinties su atlikėja, kuri prieš mirtį paprašė Alekso išsaugoti jos dainą.

„Ji man pasakė: „Aleksai, sudainuok mano dainą.“ Tada parašiau lietuvišką tekstą ir gimė „Rudens valsas“, – prisimena atlikėjas.

Tarp daugybės A.Lemano repertuaro kūrinių išskirtinė yra daina „Kristina“, kurią iki šiol prisimena ne viena lietuviškos estrados gerbėjų karta. Tačiau mažai kas žino, kad šio kūrinio istorija prasidėjo ne Lietuvoje, o nuo pažinties su garsiu Jugoslavijos atlikėju Džordžu Marjanovičiumi.

„Prieš daug metų Džordžas buvo atvykęs į Lietuvą. Jis atliko šią dainą jugoslaviškai, o vėliau ją padovanojo man“, – prisimena A.Lemanas.

Tuo metu dainininkas koncertavo Vilniaus naktiniame bare „Šaltinėlis“, kur jo pasirodymai sulaukdavo didelio dėmesio. Būtent ten šią dainą išgirdo ir legendinis Stasys Povilaitis.

„Mes su Stasiu visada labai gerai sutarėme. Aš jį gerbiau tada ir gerbiu dabar. Jis buvo labai šiltas, atviras ir geros širdies žmogus“, – sako A.Lemanas.

Vieno pokalbio metu S.Povilaitis prisipažino, kad jam labai patinka „Kristina“, tačiau pasiūlė vieną pakeitimą.

„Jis man pasakė: Aleksai, tu ją dainuok jugoslaviškai, o aš jugoslaviškai nedainuosiu – aš noriu lietuviškai. Ir tada atsirado lietuviškas tekstas“, – pasakoja A.Lemanas.

Fantastiški honorarai ir krizė

Nors šiandien A.Lemanas save vadina tikru birštoniečiu, nemaža jo gyvenimo dalis prabėgo Vilniuje. Į sostinę jis persikėlė dar sovietmečiu, o vieną didžiausių savo svajonių – nuosavą butą prestižiniame Antakalnyje – įgyvendino neįtikėtinai greitai.

Tuomet atlikėjas buvo pakviestas koncertuoti Kislovodske, Kaukaze, kur naujai atidaromam restoranui buvo surinktas stipriausių Pabaltijo muzikantų kolektyvas. Kartu su atlikėjais iš Latvijos ir Estijos jis kas vakarą dainuodavo pilnutėlėse salėse.

„Tais laikais žmogus gaudavo 60 rublių algos per mėnesį, o mes per vakarą uždirbdavome po 110 rublių. Per tris mėnesius susitaupiau pirmąjį įnašą kooperatiniam butui“, – prisimena dainininkas.

Sugrįžęs į Lietuvą jis įsigijo butą Grybo gatvėje, Antakalnyje, netoli Vilniaus klinikinės ligoninės. Tuo metu ši vieta buvo laikoma viena prestižiškiausių sostinėje.

„Ten gyveno gydytojai, profesoriai, žinomi žmonės. Kai kooperatyvo susirinkime pasakė, kad nori įstoti Aleksas Lemanas, visi iš karto pritarė“, – šypsosi atlikėjas.

Netrukus atsirado ir pirmasis automobilis – legendinis „Zaporožietis“.

„Vėliau buvo daug kitų mašinų, tačiau būtent pirmasis automobilis iki šiol išliko vienu ryškiausių prisiminimų“, – pasakoja A.Lemanas.

Per ilgą gyvenimą netrūko nei profesinių pergalių, nei asmeninių išbandymų. Aleksas buvo vedęs du kartus. Savo vaikų jis nesusilaukė, tačiau augino žmonos sūnų, kurį laikė savu.

„Vaikų neturiu, bet turėjau įsūnį. Man jis buvo kaip sūnus. Deja, per nelaimingą įvykį jo netekome“, – yra sakęs atlikėjas.

Gyvenimas ne visada buvo lengvas ir finansiškai. Atėjus ekonominiams sunkmečiams, kai koncertų sumažėjo, Aleksui teko ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

„Buvo laikas, kai reikėjo suktis. Sėdau prie vairo ir vežiojau žmones. Taksavau. Darbas kaip darbas – svarbiausia sąžiningai užsidirbti duonai“, – prisimena jis.

Atjaunėja po koncertų

Paklaustas, iš kur semiasi jaunatviškumo, A.Lemanas ilgai negalvoja.

„Iš žmonių. Iš jų šypsenų, iš jų palaikymo, iš to, kad jie manęs laukia ir nori girdėti. Kai matai, kaip žmonės džiaugiasi, pats pasikrauni energijos“, – sako dainininkas.

A.Lemanas ne visada koncertuoja už honorarus – neretai socialiai pažeidžiamų grupių nariams muzikines akimirkas dovanoja.

Po kiekvieno pasirodymo jis turi savotišką tradiciją.

„Visada sakau žiūrovams: ačiū už tuos dešimt metų, kuriuos man nuėmėte. Išeinu iš koncerto ir jaučiuosi jaunesnis“, – šypsosi atlikėjas.

Aleksas daug dėmesio skiria ir kasdieniams įpročiams. Jau daugelį metų jis vengia kiaulienos, renkasi žuvį, daržoves ir saikingą mitybą.

„Kiaulienos beveik nevalgau. Labiau mėgstu žuvį. Jautienos kartais suvalgau, bet apskritai mėsos mano racione nėra daug“, – pasakoja jis.

Ne mažiau, anot jo, svarbus ir fizinis aktyvumas. Birštone gyvenantis atlikėjas kasdien apsilanko lauko treniruoklių aikštelėje, kur mankštinasi nepriklausomai nuo oro sąlygų.

„Tai mano ritualas. Ateinu, pasportuoju, pajudu. Judėjimas žmogų palaiko“, – įsitikinęs A.Lemanas.

Vis dėlto pats jis neabejoja, kad dalį nuopelnų reikėtų atiduoti ir genams. Jo vyresnioji sesuo Elena Sinkevičienė šiemet minės solidų gimtadienį, tačiau, pasak brolio, atrodo gerokai jaunesnė.

„Sesutei liepos 24 dieną sukaks 89-eri. Pažiūrėjus niekas tiek neduotų. Pas mus šeimoje taip jau yra – žmonės atrodo jaunesni, negu yra iš tikrųjų“, – šypsosi atlikėjas.

Kai nėra koncertų ar repeticijų, jis mėgsta laiką leisti gamtoje. Vienas mėgstamiausių užsiėmimų – žvejyba.

„Kartais užtenka atsisėsti su meškere prie vandens ir pasiklausyti tylos. Tai irgi poilsis, irgi energija“, – sako atlikėjas.

Šiandien A.Lemanas į savo gyvenimą žvelgia su humoru ir dėkingumu.

„Buvo visko – ir meilės, ir nuotykių, ir klaidų. Bet jeigu reikėtų viską pakartoti, tikriausiai gyvenčiau taip pat“, – sako jis.