„Keista, kad jau kurį laiką buvau nustojęs galvoti apie mamos mirtį, – į tolį žvelgia scenos menininkas Tomas ALENČIKAS-ALEN CHICCO (32). – Mintys apie mamą aplanko vis rečiau, tačiau tikiu, kad blyksteli tinkamu laiku ir vietoje. Jei paklausi, kaip mane pakeitė netektis, turbūt atsakymo neturėsiu. Dar per mažai laiko prabėgo, o kiekviena diena atneša vis kitų prisiminimų.“
Mamos netektis, ištikusi prieš keturis mėnesius, privertė ryškią scenos asmenybę susimąstyti apie gyvenimo prasmę, vertybes, tikslus ir paties santykį su lyriniu „aš“.
„Būna dienų, kai prisiminimai galvoje skrieja vienas po kito – ir su mama, ir be jos. Visa tai priverčia mąstyti apie gyvenimą, ne tik savo – apie visą žmogaus kelią. Pradėjau svarstyti, kas yra svarbu, kas paviršutiniška, kas beprasmiška. Galvoje dėliojuosi, ką svarbu nuveikti“, – pripažįsta Tomas.
Klausimų daugiau negu atsakymų?
Kartais, kai pasiklydimas gyvenime susimaišo su prisiminimais, norisi sėsti ir pradėti rašyti