„Labai karštai prašiau to, kas yra aukščiau mūsų, kad sustabdytų šį pasaulį, nes noriu išlipti. Nesugebėjau pats išsivaduoti iš tuo metu viską apėmusios tamsos. Sustabdė. Esu dėkingas už visas gautas labai svarbias pamokas“, – prisipažįsta festivalio „Kino pavasaris“ generalinis direktorius Algirdas RAMAŠKA (39), spalio pradžioje išgyvenęs baisią avariją, kai važiuodamas dviračiu susidūrė su automobiliu. Akimirka tarp gyvenimo ir mirties aiškiai sudėliojo, kas iš tiesų svarbu, kam verta skirti savo laiką, o kas gali vykti ir be jo.
Ligoninėje atsigavęs suvokėte, kad jūsų galėjo nebelikti?
Nebuvau praradęs sąmonės, todėl dar per avariją supratau, kad atsidūriau prie plonytės linijos – už jos tik mirtis. Kai pamačiau perplėštą koją ir kraują, bėgantį kaip iš krano, supratau, kad trys minutės – ir viskas. Jokia greitoji per tiek laiko neatvažiuos...
Tada, gulint ant asfalto, kraujuojant ir laukiant pagalbos, galvoje sukosi frazė: „Mirt nebaisu, jei nebijojai gyventi.“ Aš tikrai neturiu ko gailėtis nepadaręs, ramiai galiu bet kada išeiti.
Vieninteliai, apie kuriuos galvojau tą akimirką, buvo sūnus Liutauras ir mano mylimiausia žmona Vita. Buvo liūdna ir gaila, kad jei dabar išeisiu, nebepamatysiu, kaip užaugs sūnus. O su juo mūsų ryšys beprotiškai artimas.