Algis Kriščiūnas: Ar vyresnį žmogų privalome gerbti vien dėl jo amžiaus?
Tradicijos ir pasakos mus mokė – jei žmogus vyresnis, tai turime prieš jį nukelt kepurę, nes jis ir išmintingas, ir gyvenimo patyręs. Tačiau teko sutikti tiek ir tiek senų surukusių bezdalių, kurie per savo šimtą metų nieko kito neveikė, tik ėdė kitiems nervus, kamavo žmoną, lupo vaikus ir aplinkui skleidė visai ne išmintį, bet savo užsispyrusią kvailybę.
Ir dar daugiau mačiau jaunų žmonių, kurie nė trisdešimties nesulaukę padarė nuostabių dalykų: visuomenei naudingus verslus, labdaros ir gelbėjimo iniciatyvas, mokslo, technologijų ir literatūros šedevrus.
Todėl sakau, kad žmogų gerbčiau ne už amžių, bet už prasmingai nugyventą laiką.
Šita tema šnekėjausi su feisbuko gyventojais.
Moteris iš penkioliktos eilės:
– Negi jūs pamatęs senyvą kaimynę su nešuliu, braunatės pirmiau už ją jos į laiptinę, nes ji neužsitarnavo? Net jei žinočiau, kad žmogus buvo žagintojas recidyvistas, o dabar senas ir ligotas, ko gero, vis tiek praleisčiau, nes nusipelno užuojautos... Neteisk, ir nebūsi teisiamas.
– Jūs kalbate apie mandagumą, bet ne apie pagarbą. Senolio žagintojo jūs tikrai negerbtumėte, nors ir elgtumėtės mandagiai. Pagarba yra kas kita – tai nuoširdus domėjimasis žmogumi, žavėjimasis jo išmintimi ar prasmingai nugyventu gyvenimu.
Vyriškis iš šeštos eilės:
– O jeigu sutinku troleibuse senolę, negi skaičiuosiu, ką ji sukūrė per gyvenimą, kiek ko išgelbėjo, ir tik tada rinksiuosi gerbti? Aš tą senolę užleisčiau nieko neklausinėjęs.
– Užleistumėte, nes ji silpna, o jūs empatiškas. Bet tai nėra pagarba – tik mandagumas ir rūpestis. Kas kita pagarba – tai nuomonės, minties gerbimas.
Štai, įsivaizduokime senuką, kuris per gyvenimą nieko neišrado, bet nuostabiai mylėjo savo šeimą, darė viską, kad jo vaikai užaugtų sotūs ir laimingi: ar tai jau verta pagarbos? Atrodo, taip. O jeigu tas senukas ką tik išlydėjo savo sūnus į „Wagner“ samdinių legioną?
Mergina iš trisdešimt antros eilės:
– Rytų tradicija žino, kodėl gerbia senjorystę – už sukauptą gyvenimo išmintį. Tai principas!
– Šita graži tradicija yra ne kas kita, kaip senolių sukurtas mitas apie privalomą vyresniųjų pagarbą – mitas užtikrino pasenusių vyriškių galimybę išsilaikyti valdžioje, kai jie nebegalėdavo to padaryti jėga, kaip anksčiau.