Algis Kriščiūnas ir po pasaulį keliaujantys jo darbai: „Svarbiau už tai yra gebėjimas rasti džiaugsmą kiekvienoje dienoje“
Algis Kriščiūnas – menininkas, žinomas dėl puikių fotografavimo, muzikos, tapybos ir net literatūrinių pasiekimų. Pavarčius jo biografiją, gali pasirodyti, kad tiek talentų įvaldęs žmogus, jau yra pasiekęs daugelio sričių viršūnę: buvusios grupės „Fojė“, kurioje muzikantas grojo būgnais, dainas dar ir dabar mintinai moka daugelis, žurnalai, prie kurių kūrybos prisideda autorius, spausdinami dideliais tiražais, o išskirtinio stiliaus piešiniai keliauja po visą pasaulį.
Apie vidinę ramybę, kurią rado kartu su savo šeima ir ypatingą laimės supratimą A. Kriščiūnas papasakojo „Skrendu.lt“ podkaste „Kelionės ir žmonės“.
Pajausti vietinių gyventojų pasaulį
„Keliaujant man labiausiai patinka pajausti žmones, kurie toje vietoje gyvena. Man patinka įsivaizduoti, kad aš esu tas žmogus, kuris ten gyvena. Man patinka galvoti, ką jie jaučia ten gyvendami“, – apie savo keliavimo ypatumus pradėjo pasakoti pašnekovas, kaip pavyzdį pateikdamas egzotiškuosius Maldyvus, į kuriuos daugelis vyksta su tikslu „pagulėti“, tačiau A. Kriščiūnas mano kitaip: „Įsivaizduok, tu gimei, užaugai ir numirsi vieno su puse kvadratinio metro dydžio saloje. Ir tai yra visas Tavo pasaulis. <..> Ir visas Tavo gyvenimas praeis štai tokioje salelėje. Ir man tai yra labai keistas jausmas – sėdėti ten ir galvoti, bandyti suprasti, koks yra jų mąstymas.“
Kartu keliaujanti kūryba
Be to, kad pats keliauja ir pažįsta visą pasaulį bei jame gyvenančius žmones, kartu su juo keliauja ir jo darbai, kuriuos galima pamatyti Londone esančiame Lutono oro uoste, nacionalinėje Airijos meno kolekcijoje, žymios džiazo atlikėjos iš JAV namuose. „Man tiesiog paskambino iš oro uosto ir pasakė, kad norėtų ant sienos uždėti mano darytą nuotrauką. O Airijoje aš dalyvavau parodoje, į kurią atėjo tos meno kolekcijos kuratorė“, – su šypsena prisimena menininkas. „Tos parodos atidaryme buvo daugybė žmonių, visi tokie pasipuošę, elegantiški ir staiga viena moteris, žiūriu, kad vaikšto be batų, tik su pėdkelnėmis. Paskui ji prie manęs priėjo ir paklausė, kuris mano paveikslas man pačiam labiau patinka“, – netikėtai prasidėjusią pažintį prisimena A. Kriščiūnas.
Džiaugsmas gyvenimo smulkmenose
Visgi, tokius svarbius gyvenimo įvykius menininkas įvardina ne kaip neįtikėtinus sėkmės rodiklius, bet kaip malonias gyvenimo smulkmenas. „Aš galvoju, kad nereikia to sureikšminti, man atrodo, kad svarbiau yra ne tokie neeiliniai įvykiai, bet gebėjimas rasti džiaugsmą kiekvienoje dienoje.“
Kalbėdamas apie laimės paieškas, Algis mano, kad ją atrasti, didmiesčiuose gyvenantiems žmonėms labiausiai trūksta tikrumo: „Žmonės nebesupranta, kas jie yra. Jie įsivaizduoja, kad yra kažkokie darbuotojai, vakarėlių dalyviai, gero automobilio vairuotojai, bet viduje jie yra visai ne tai. <..> Kartais yra lengviau užsimiršti minioje, šokant, kai garsi muzika, linksmi draugai, kokteiliai, kava ofise, kažkokie meetai“, – ironiškai pasakojo A.Kriščiūnas, patardamas, kad lengviausia save pažinti ir atrasti yra išsikeliant „į vienatvę“. „Tai tave išstumia iš komforto zonos, kurioje tu užsisėdi ir nebesupranti, kas vyksta, plauki pasroviui rutinoje ir nebejauti savęs.“
Apie beveik dešimt žiemų praleistų Kanarų salose, paties Algio mėgstamiausią savo kurtą darbą bei pasaulio vietas, kurios nebegali įkvėpti kurti, klausykite Skrendu.lt podkaste „Kelionės ir žmonės“.