Algis Kriščiūnas: Negi nešiu jogurtą ir varškę delnuose ar kišenėse?
Algis Kriščiūnas / Asmeninio albumo nuotr.
Algis Kriščiūnas
Šaltinis: Žmonės
A
A
Kvailys meta šiukšles per tvorą į krūmus – nematau ir nėra! Va, kaip gražiai gyvenu, pažiūrėkit. Bet vieną naktį pabunda nuo smarvės – iš už tvoros vėjas atpučia rūgstantį dvoką. Man vis atrodo, kad aš esu tas kvailys, metantis per tvorą. O kur mesti, negi laikysiu namie?
Rūšiuoju plastiką ir popierius, kasdien išnešu po pilną kibirą. Suverčiu į konteinerį, naktimis girdžiu, kaip didelės mašinos juos išsikrauna ir išveža. Nežinau, kur.
Ir negalvoju – šiukšlės dingsta, prapuola, aš jų nebematau ir pamirštu, ir vėl perku nesibaigiančias plastiko krūvas, negi nešiu jogurtą ir varškę delnuose ar kišenėse? O juk vieną dieną nešiu. Jei tik bus ką benešti.