Almas Švilpa neišdrįso savo laivo pavadinti „Skrajojančiu olandu“
Trečiadienį, vasario 7 dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre skambės Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“. Šį kartą spektaklio „įgula“ subūrė įvairių Baltijos šalių dainininkus: Zentos partiją atliks suomė Miina Liisa Värelä, Eriko – latvis Andris Ludvigs, Dalando – Estijos nacionalinės operos solistas Pavlo Balakin, o pagrindinę Olando – Vokietijoje gyvenantis lietuvis Almas Švilpa.
„Per dešimtmetį man yra tekę dainuoti jau septyniuose „Skrajojančio olando“ pastatymuose Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje. Bet nepataikaudamas sakau, kad pats gražiausias, skoningiausias ir estetiškiausias iš jų – tai amerikiečių režisierės Francescos Zambello „Skrajojantis olandas“, rodomas Vilniuje“, – neslepia A.Švilpa.
Skandalingiausiu savo „Skrajojančiu olandu“ solistas vadintų australų režisieriaus Barrie Kosky kurtą pastatymą Eseno miesto Aalto teatre. Jo trupėje lietuvis dainuoja jau du dešimtmečius.
„Šiame spektaklyje dvasios pavaizduotos kaip sekso orgijose dalyvaujantys žmonių skeletai. Pamenu, per premjerą po Dvasių choro maždaug pusė salės pasipiktinusi reikalavo nuleisti uždangą, o kita pusė mėgino nutildyti pirmąją. Ir visa tai – grojant muzikai bei skambant arijoms. Atrodė, kad esame Italijoje, o ne Vokietijoje... Visgi B.Kosky pastatymas Aalto teatre sėkmingai rodomas jau dvylika sezonų. Į jį ir dabar sunku gauti bilietų“, – liudija dainininkas.
Pagrindinis šios R.Wagnerio operos personažas, kaip žinia, yra laivo kapitonas. Pernai A.Švilpa taipogi gavo laivavedžio pažymėjimą ir įsigijo 9 m ilgio amerikietišką greitaeigį motorinį katerį, kurį pavadino „Figaro“.
„Ketinau pakrikštyti jį „Skrajojančiu olandu“, bet neišdrįsau. Mat mano tėtis – jūrininkas, keturiasdešimt metų laivuose prabuvęs ir kaip visi jūrininkai – prietaringas. Jis ir patarė verčiau apsigalvoti, kad vėliau pačiam netektų kaip operos personažui nematant kranto dreifuoti jūroje septynerius metus“, – linksmai pasakoja A.Švilpa.