Ambasadorius Algirdas Kumža: „Vakarų žmonės be reikalo ignoruoja senąją Rytų išmintį“
Ambasadoriaus, teisininko ir alpinisto Algirdo Kumžos gyvenimo istorija – neeilinė. Prieš daugiau nei dešimtmetį Himalajų kalnuose prasidėjusi draugystė su Korėjos meistru jam atvėrė retam vakariečiui pažįstamą kelią į iki tol paslaptimi laikytą kuksando mokymą. Antradienį, pristatydamas leidyklos „Alma littera“ išleistą knygą „Kuksando: kelio knyga“, A. Kumža su senąja Korėjos išminties tradicija pasiryžo supažindinti ir skaitytojus.
„Kuksando: kelio knyga“ – antrasis autoriaus kūrinys, įtraukiantis į atvirą pasakojimą apie chaotiškame pasaulyje besiblaškančius, kenčiančius ir kelio ieškančius žmones.
Pasak jo, pažintis su vienu geriausiu kuksando meistru Koh Nam Junu, dar žinomu kaip Jin Mok, prasidėjo piligriminėje kelionėje į šventąjį Kailašo kalną. Dar prieš penkiasdešimt metų ši praktika buvo slapta. Mokytojas kalnuose ją perduodavo tik itin patikimam ir gabiam mokiniui, o pirmasis mokytojas, kuris gavo teisę skleisti kuksando mokymą Korėjoje ir pasaulyje, buvo Jin Moko tėvas.
„Mes šį mokymą gavome iš pirmųjų rankų – nekomercializuotą ir nesupaprastintą. Šio mokymo esmė – mokymas apie žmogaus gyvybinę energiją. Tai savęs tyrinėjimo meditacija, fiziniai lavinimo pratimai, skatinantys atrasti pusiausvyrą tarp kūno, proto ir dvasios, pajusti ir išlaisvinti vidinę energiją, o puikius rezultatus padeda pasiekti tam tikri judesių ir kvėpavimo pratimai“, – atskleidžia A. Kumža.
Knygoje supažindinama ne tik su šio mokymo paslaptimis bei autentišku požiūriu į Rytų išmintį ir meditaciją, bet ir su vingiuotu autoriaus gyvenimu, kuriame netrūko ir griūčių, ir sėkmės istorijų.
„Šią knygą rašiau visiems – tai veikiau yra romanas nei vadovėlis. Knygoje atsispindi visos mano gyvenimo briaunos – ir diplomatija, ir alpinizmas, ir šeima. Joje netrūksta veiksmo – kiekvieną puslapį lydį vis kita istorija. Vienos jų vyksta nepakeliamame Himalajų šaltyje ar Korėjos šamanų pirkioje, kitos – Vokietijos neurologijos klinikoje ar roko žvaigždės Algirdo Kaušpėdo kubile. Siekiau, kad iš kiekvieno puslapio būtų galima pasisemti išminties apie gyvenimo balansą, sveikatą ar maistą.“
Mano knyga ir pasakoja apie žmones, kurie kankinosi, buvo beveik dugne, bet šiandien vėl džiaugiasi gyvenimu.
Pasak jo, į šią Rytų tradiciją verta žvelgti kaip į tam tikrą tobulėjimo mokyklą, kurios lietuviams dar labai trūksta. Kuksando stiprina sveikatą, padeda įveikti stresą, nemigą ir kitas negalias, kurių prisirenkama per gyvenimą. Paties A. Kumžos patirtis – nenuginčijamas to įrodymas. Nors pirmą kartą apie kuksando jis išgirdo dar prieš 13 metų, į jį atsigręžė tik prasidėjus „neramių kojų“ sindromui.
„Tai atsitiko, kai alpinisto kuprinę iškeičiau į ambasadoriaus portfelį. Kankinamas šio sindromo, negalėdavau užmigti iki paryčių. Jokios tabletės nepadėjo, o kuksando praktika – taip! Mano knyga ir pasakoja apie žmones, kurie kankinosi, buvo beveik dugne, bet šiandien vėl džiaugiasi gyvenimu.“
Knygos pavadinime esantys žodžiai „kelio knyga“, anot autoriaus, žymi tai, jog gyvenimas yra kelias – pažinimo kelias, tobulėjimo kelias, džiaugsmo kelias: „Vakarų pasaulio žmonės be reikalo ignoruoja senąją Rytų išmintį. Kai aš užsimerkiu, visada prieš save matau nesibaigiantį dulkėtą Tibeto kelią, kuriuo mes dardame su Jin Moku.“
Algirdas Kumža – diplomatas, teisininkas, nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo signataras. 2005 m. išleido pirmąją savo knygą „Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis“, kurioje dienoraščio forma pasakojama apie neįtikėtinai sunkią lietuvių alpinistų ekspediciją Tibete. Septynerius metus užsiėmęs alpinizmu, vėliau gavo pasiūlymą dirbti diplomatu ir nuo 2006 m. iki 2008 m. buvo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje. 2017 m. kartu su kuksando meistru Jin Moku Vilniuje įkūrė Nacionalinį Kuksando centrą.