Amy Winehouse gerbėjai Lietuvos kino teatruose išvys filmą apie legendinę dainininkę

Amy Winehouse / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Amy Winehouse / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2015-12-14 17:38
AA

„Filmo tikslas buvo parodyti, kas ji buvo iš tiesų, parodyti tikrąją merginą, kuri slėpėsi už žvaigždės“. Taip iškilmingoje Europos kino apdovanojimų, analogiškų „Oskarams“, ceremonijoje sakė britų kino režisierius Asifas Kapadia, laimėjęs geriausio šių metų Europos dokumentinio filmo prizą už „Amy“ – istoriją apie garsiąją dainininkę Amy Winehouse.

Nuo gruodžio 26 dienos šis filmas bus rodomas ir Lietuvos kino teatruose.

Nuostabaus balso savininkė, žvaigždė, džiazo karalienė, maištininkė, alkoholikė, narkomanė, beprotė. Per visą trumpą britų dainininkės A.Winehouse gyvenimą jai buvo lipdomos įvairiausios etiketės. A. Kapadia prisipažįsta, kad filme norėjo priartėti prie tikrosios Amy, trapios ir jautrios asmenybės.

Amy Winehouse / Facebook.com nuotr.

„Ji buvo paprasta mergina. Nepanaši į tas asmenybes lyg iš kitos planetos ar kito pasaulio krašto. Ji vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis kaip ir aš. Man buvo svarbu nukelti ją nuo pjedestalo ir sužmoginti. Nenorėjau, kad ji būtų suvokta tik kaip ta, kuri mirė jauna. Norėjau, kad ji būtų savimi“, – sako režisierius.

Filmas rodo A.Winehouse gyvenimo laikotarpį nuo 2003 metų, kada apie jos talentą žinojo tik saujelė draugų, iki lemtingųjų 2011 metų, kuomet iškankinta šlovės, narkotikų ir alkoholio dainininkė mirė savo namuose. Jai buvo 27-eri, ji buvo laimėjusi visus garsiausius pasaulio muzikos apdovanojimus, tarp jų – net 5 „Grammy“ statulėles.

Amy Winehouse / Facebook.com nuotr.

A.Kapadia filmo išskirtinumas – reti ir niekur nerodyti A.Winehouse gyvenimo epizodai, įamžinti dainininkės draugų, prodiuserių ir šeimos vaizdo kamerose ir telefonuose. Juose atsiskleidžia kita tragiškos istorijos pusė. Nuoširdi, linksma, atvira, jautri ir lengvai pažeidžiama Amy Winehouse niekada nenorėjo ir nemanė, kad bus garsi.

Kanų kino festivalyje pristatytą „Amy“ palankiai sutiko kino kritikai. Vieni jį vadina „tragišku šedevru“, „nepakeliamai liūdnu ir kartu gąsdinančiu filmu“, kiti negaili pagyrų režisieriui, apibūdindami filmą kaip „puikiai surežisuotą ir perteiktą šlovingą dainininkės pakilimą ir skaudų nuopolį“.