„Amžinybė ir viena diena“: originaliai premjerai rengiasi ir operos, ir baleto artistai

Kodėl choreografas apsisprendė imtis ne įprasto šokio spektaklio, o baleto ir operos sintezės? Anot paties I. Galili, tokiu sumanymu jis privertė save atsitraukti iš kūrybinio komforto zonos ir siekė praplėsti sustabarėjusias teatrinių žanrų teritorijas.

„Amžinybė ir viena diena“ – pasaulinė garsaus choreografo I. Galili naujo veikalo premjera. Paprastai tokio rango šokio pasaulio kūrėjai Lietuvos scenoje ne kuria naujus, o adaptuoja kituose teatruose anksčiau rodytus savo spektaklius. I. Galili apsiėmė būti ne tik „Amžinybės ir vienos dienos“ choreografu, bet ir vizualinės spektaklio pusės kūrėju – šviesų, dekoracijų bei kostiumų autoriumi. Jis parašė ir spektaklio ištakomis tapusius eilėraščius: būtent I. Galili poezija tapo įkvėpimo šaltiniu ir premjeros kompozitorei Ritai Mačiliūnaitei, ir dramaturgei Ingridai Gerbutavičiūtei. 

Mačiliūnaitę į spektaklio bendrakūrėjus svečias atsirinko iš didelio būrio pasiūlytų lietuvių kompozitorių, – jam imponavo jaunos lietuvių kūrėjos kūrybiniai pasiekimai. Džiaugiasi I. Galili ir dramaturge I. Gerbutavičiūte, kuriai teko gerokai pavargti, kol choreografo vizijos įgavo emocionalių asociacijų kupiną literatūrinę formą. Beletristiniai etiudai, spektaklio „Amžinybė ir viena diena“ programėlėje atstosiantys įprastinį libretą, neįvardins konkrečių personažų, tačiau leis skaitytojams ir žiūrovams tiksliau perprasti I. Galili kūrinyje plėtojamas filosofines ir estetines paradigmas.

Pagrindinė spektaklio tema – komplikuotas kartų ryšys šeimoje. „Mano senelis priminė seną apskilinėjusį akmenį. Daug rūkė, jo rankos buvo kaip sunkų darbą dirbančio žmogaus ir tokios senos, tarsi jas būtų slėgusi didžiulė metų našta. Per mano dvyliktąjį gimtadienį jis bandė pripūsti man balioną, bet neįstengė. Kai pradėjau rašyti šiuos eilėraščius, kilo absurdiškas reginys: mačiau savo senelį, sulinkusį su vaikišku balionu rankoje. Reginys buvo toks stiprus, kad pradėjau galvoti apie amžinybę ir apie šią akimirką“, – prisimena spektaklio idėjos ištakas choreografas.

Pasak jo, Vilnių kaip kūrybinę aikštelę pasirinkti paskatino LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras, su kuriuo I. Galili sieja ilgametė draugystė. 2015 m. Lietuvos scenoje I. Galili jau yra pristatęs vienaveiksmį baletą „Dalykai, kurių niekam nepasakojau“, tapusį baletų triptiko „Bolero+“ dalimi.

Spektaklio „Amžinybė ir viena diena“ muzikos vadovas –  LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila. Premjerai rengiasi operos solistai Justina Gringytė, Aistė Pilibavičiūtė, Monika Pleškytė, Jovita Vaškevičiūtė, Nora Petročenko, Tomas Pavilionis, Edgaras Davidovičius, Steponas Zonys, Arminas Skirvainis.

Scenoje šoks baleto trupės artistai Kristina Gudžiūnaitė, Genadij Žukovskij, Julija Stankevičiūtė, Ignas Armalis, Olga Konošenko, Rūta Lataitė, Jonas Laucius, Ernest Barčaitis, Vilija Montrimaitė, Urtė Bareišytė, Jeronimas Krivickas, Aistis Kavaliauskas.