Paskutinis Andriaus Kulikausko interviu – apie gyvenimo išbandymą vėžiu ir 40 metų su žmona Irena
Lietuvos muzikos bendruomenė ir legendinio „Dainos teatro“ gerbėjai gedi Andriaus Kulikausko – žinia apie 73-ejų kompozitoriaus, muzikanto ir aranžuotojo mirtį pasklido lapkričio 17-osios vakarą. „Ko tu nori – džiaukis, kad gyveni!“ – apie tokį gydytojų verdiktą maestro prisipažino 2023-iaisiais žurnalui „Legendos“. Dalijamės paskutiniu Andriaus Kulikausko interviu – apie vaikystę Plungėje, pažintį su žmona Irena, muzikų bohemą, „gauruotą“ įvaizdį ir gyvenimo išbandymą vėžiu.
Andrius Kulikauskas vėl lyg senais laikais vaikšto pasipuošęs džinsiniu kostiumu ir rišasi plaukus į kaselę. Tiesa, žingsniai šiek tiek sulėtėję, „nebe tie“, kartais tenka ir į sūnaus ranką pasiremti. Bet smagaus būdo nepakeitė nei sunkios ligos, nei kitokie gyvenimo trikdžiai. „Būn tep“, – vis dar žemaitiškai padainuoja kompozitorius. Nes tiesiog tep būn.
Jūsų koncertų ir repeticijų maratoną, prasidėjusį dar paauglystėje, prieš daugiau nei penkerius metus viena po kitos sustabdė rimtos ligos. Bet tada net sirgdamas verždavotės iš ligoninės palatos pagroti. Gal dabar jau ramiau gyvenate?
Tikrai, pamenu, ryte repetavome su Nijole Narmontaite Moksleivių rūmuose, po pietų turėjau lėkti į kitą repeticiją su Inga Valinskiene ir grupe „Vairas“. Užbėgau į kavinę ant smūgio pavalgyti, užsisakiau, padavėja atnešė patiekalą. Ramiai pakėliau šakutę, o ji tik šmurkšt ir nukrito, tada peilis – šmurkšt. Lenkiausi pasiimti – ir pats sukniubau. Apačioje manęs jau laukė taksi vežti į repeticiją. Tai nuvežė ant smūgio į Lazdynų ligoninę – ten nustatė insultą.
O po kurio laiko koncertuodamas Šv. Kotrynos bažnyčioje išėjau per pertraukėlę į lauką parūkyti ir mane perpūtė. Šeimos gydytoja nurodė pasitikrinti, tuomet persiuntė į Santaras, o ten čik ir uždarė. Trečios stadijos tarpuplaučio vėžys. Kuo skiriasi tos stadijos, kiek jų būna – nieko nežinau. Man sako – skiriasi centimetrais, bet aš pats juk nematuoju! Dar klinikose gulėdamas prašiau išleisti į repeticiją, net gydytojai stebėjosi, kad man ji svarbiau nei sveikata. Bet tada supratau, kad groti negalėsiu. Po kurio laiko mėginau su keistuoliais koncertuoti, tačiau patyriau visišką nesėkmę – tąkart manęs pakeisti taksi iki Šiaulių atlėkė kolega. Matyt, po insulto kažkas atsitiko: smegenims atrodo, jog viskas gerai, o prisėdu groti – nepavyksta.