Andrius Mamontovas kviečia į nemokamą koncertą: „Kuo mūsų bus daugiau, tuo bus smagiau“

Andriau, kuo nudžiuginsite vilniečius ir miesto svečius didžiajame „Sostinės dienų” koncerte Katedros aikštėje?

Ruošiame didelį, ilgą koncertą su pilna grupės sudėtimi, kuriame susilies tiek senos, tiek naujos dainos. Mano koncertuose visada būna šie du elementai. Negali pamiršti senų dainų, kurių žmonės visada laukia, tačiau nauji kūriniai taip pat labai svarbūs, nes kiekvienas atlikėjas juda į priekį, jų turi ir nori jais pasidalinti su klausytojais. Tai bus dainos iš mano naujausio albumo „Degančios akys”, likusi dalis – visiems gerai žinomi kūriniai.

Šiuo metu vis dar tęsiasi albumo „Degančios akys” pristatymo turas, tačiau Vilniuje kokio nors didesnio koncerto šia proga dar nebuvo. Tad galima sakyti, jog pasirodymas „Sostinės dienose” bus savotiška jau metus besitęsiančio koncertinio turo kulminacija.

Ar groti savo gimtajame mieste per didžiausią to miesto šventę – kuo nors ypatingas jausmas?

Tai yra didžiausia garbė. Nors pasiekiau tą karjeros tašką, kai lipdamas į sceną retai kada besijaudinu, grojant Vilniuje tas jaudulys neišvengiamai atsiranda. Savo mieste valdo noras, kad viskas pavyktų idealiai. Keletą kartų yra tekę groti Katedros aikštėje – tai puiki vieta koncertams, turinti labai gerą aurą. Todėl lieka tik laikyti sukryžiavus pirštus, kad būtų geras oras. Tad kviečiu visus vilniečius ateiti ir atsivest kuo daugiau draugų. Kuo mūsų bus daugiau, tuo bus smagiau. Liūdėti tikrai neteks – pažadu.

Vilnius jus įkvepia kurti dainas?

Taip, žinoma. Aš čia gimiau, čia gyvenu, čia pažįstu kiekvieną gatvę, skersgatvį, užkampį. Vilnius neišvengiamai daro įtaką man pačiam, o tai savaime persikelia ir į kūrybą.

Turite dainą, apie kurią galėtumėte pasakyti, kad ji yra įkvėpta sostinės ir jai skirta?

„Dabar ir čia” yra daina apie Vilnių. Joje Vilniaus vardas tiesiogiai neminimas, bet tai daina apie mano miestą. Žinoma, ją atliksiu ir šeštadienį Katedros aikštėje.

Jums tenka daug keliauti, lankyti įvairias užsienio šalis. Ar tokios kelionės padeda į gimtąjį miestą kaskart žvelgti naujomis akimis?

Tam nereikia kelionių. Vilnius yra gyvas, nuolat besikeičiantis miestas ir tuos pokyčius aš pastebiu kasdien. O grįžęs iš kelionių elgiuosi priešingai – ne ieškau miesto pokyčių, o mėgtsu pabūti tose miesto vietose, kurias gerai pažįstu ir kurios man yra artimos. Mėgstu pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį, sakyčiau, kad man tai net būtina. Mūsų miesto senamiestis turi tą kažkokį magišką poveikį – jei neturi nuotaikos, jei kas negero nutinka, užtenka praeiti tomis gatvelėmis ir viskas iškart pradeda atrodyti daug šviesiau.

O kaip jums atrodo Vilniaus muzikinė scena lyginant ją su Vakarų pasaulio miestais? „Sostinės dienose” kasmet pasirodo daugybė jaunų ir tikrai gerų grupių, tad viskas juda gera kryptimi?

Aš manau, kad reikia liautis lyginti, kad štai Vakarai, o štai mes. Reikia žiūrėti, kiek ta muzika, mus atspindi, kiek ji mums yra svarbi. O tos svarbios muzikos Vilniuje dabar gali rasti kiekvienas, nesvarbu, koks žanras jam būtų aktualiausias – rokas, elektronika, alternatyva ar dar kas nors.

Muzikinė Vilniaus scena Lietuvoje yra aktyviausia, sutraukianti daugiausiai jaunų grupių. Yra nemažai klubų, mažų vietelių, kuriose vyksta koncertai, tiesą sakant, net nebežinau visų tų vietelių. Vilnius yra pilnas gyvos muzikos ir jos čia galima rasti kiekvieną vakarą.

Visi žino, kad jau daug metų iš rankų retai paleidžiate fotoaparatą ar bent telefoną su įjungta kamera. Ar mėgstate fotografuoti Vilnių, kiek sostinės nuotraukų turite savo archyvuose?

Vilnių ir Vilniuje fotografuoju labai dažnai, turiu daugybę daugybę šio miesto nuotraukų. Galiu net atskleisti paslaptį – svarstau, kad kada reikėtų surengti būtent Vilniui skirtų fotografijų parodą.

„Sostinės dienos 2016” vyks rugsėjo 2–4 dienomis. Visi renginiai nemokami. Daugiau informacijos ir festivalio programa čia.