Andrius Mamontovas savo vinilo plokštelę dedikuoja E. Nekrošiui: „Niekada jam neturėjau progos pasakyti „ačiū“

Andriaus Mamontovo vinilo plokštelės pristatymas/Gretos Skaraitienės nuotr.
Andriaus Mamontovo vinilo plokštelės pristatymas/Gretos Skaraitienės nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Vasario 19-ąją vyko išankstinė Andriaus Mamontovo vinilo plokštelės „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ perklausa. Šį darbą Andrius įrašė legendinėje Londono studijoje kartu su Lietuvos kameriniu orkestru. Kaip sakė pats muzikantas, visą darbą įkvėpė amžiną atilsį režisierius Eimuntas Nekrošius. „Niekada jam neturėjau progos pasakyti „ačiū“, – prisipažįsta muzikantas.

Prieš 20 metų sukurtą populiarųjį albumą Šiaurės naktis. Pusė penkių A. Mamontovas drauge su Lietuvos kameriniu orkestru ir dirigentu Modestu Pitrėnu įrašinėjo pagrindinėje „Abbey Road“ studijoje „Studio 1“. Čia gimė didžiausi ir ambicingiausi pastarojo dešimtmečio muzikiniai projektai su orkestru.

Dabar muzikantas neslepia, kad jei ne ši ypatinga, garsiausių muzikos žvaigždžių numylėta studija, visų niuansų ir išskirtinių garsų mes tikriausiai negirdėtume.

„Ten atsidūrus, nuotaika buvo labai pakili, galvojau, tik apie atlikimą ir ką aš ten dariau. Nereikėjo niekuo rūpintis, tiesiog atlikti savo dainas“, – „Abbey Road“ studiją giria Andrius.

Visas aranžuotes albumui kūrė Jievaras Jasinskis. Šis žmogus perkėlė muziką į natas ir pritaikė ją orkestrui bei prie visko pridėjo savo spalvų.

A. Mamontovas neslepia, kad vinilo plokštelė – didžiulės komandos darbas.

„Jei būtų Holivude, Jievaras taptų išties paklausiu.“ – juokiasi A. Mamontovas, girdamas bičiulį.

Andriaus Mamontovo vinilo plokštelės pristatymas/Gretos Skaraitienės nuotr.
Andriaus Mamontovo vinilo plokštelės pristatymas/Gretos Skaraitienės nuotr.
Andriaus Mamontovo vinilo plokštelės pristatymas/Gretos Skaraitienės nuotr.
Andriaus Mamontovo vinilo plokštelės pristatymas/Gretos Skaraitienės nuotr.
Daugelis vietų albume tik Jievaro dėka suskambo kitaip. Andriaus nuomone, tai suteikė kūriniams visai kitą drabužį.
Pačiam Jievarui jų bendras projektas iki šiol asocijuojasi su sunkiu ir atsakingu darbu.
„Įspūdžiai labai geri. Jaučiau ir iki šiol jaučiu nemažą spaudimą. Albumas svarbus ne tik Andriui, bet ir visai Lietuvai. Todėl, perrašydamas aranžuotes, aš nešiau didžiulę atsakomybę.“ – pasakoja J. Jasinskis.
Jis atvirauja, jog dirbant su garsiu muzikantu ir dirigentu Modestu Pitrėnu jam ne kartą teko laviruoti tarp skirtingų gabių profesionalų norų.
Pirmoji albumo versija įrašyta 1988 metais. „Šis įrašas truko penkias, šešias savaites. Tai buvo visai kitas procesas. Su orkestru įrašinėjant kūrinius, viskas pavykdavo iš ketvirto, penkto dublio. Įrašas buvo padarytas per dvi dienas, o dar dvi dienas viską suvedinėjome į stereo įrašą,“ – neslepia Andrius.

Visiems kartu dirbusiems norėjosi nenugludinto, koncertinio, gyvo atlikimo.

„Dažnai žmonės orkestrą panaudoja papildomiems pagražinimams, o šį sykį viskas buvo kitaip.“ – prisipažįsta Jievaras.