Andrius Užkalnis: „Nenoriu aukoti tik tam, kad nuo manęs atstotų ir paliktų ramybėje“
Praūžus didžiosioms žiemos šventėms – Kalėdoms ir Naujiesiems metams – per kurias itin padaugėja įvairių labdaros ir aukojimo akcijų, žurnalistas, rašytojas, radijo ir TV laidų vedėjas Andrius Užkalnis ironizuoja: tokie geri mes būname tik per šventes. Tuo mes stipriai skiriamės ir nuo anglų – britai aukoja nuoširdžiai, dosniai ir visus metus.
Ar tikrai lietuviai nedosnūs? Ar mes taip stipriai skiriamės nuo anglų? To paklausėme Anglijoje ne vienerius metus praleidusių garsių tautiečių.
Beata Nicholson, kulinarinių knygų autorė, TV laidų vedėja
„Lietuvoje nėra tokių gilių labdaros tradicijų, kaip Anglijoje, tačiau matau, jog lietuviai vis darosi vis dosnesni. Labdaros idėjos plinta ir klesti, tad viskas – tik geryn.
Duoti kartais yra didesnis malonumas nei gauti. Nesidalindamas su pasauliu tuo, ką turi geriausio, negali tikėtis pats klestėti. Stengiuosi tuo vadovautis visose gyvenimo srityse, žvelgti į pasaulį iš dosnumo perspektyvos. Žinoma, tai nereiškia, kad kiekvienam, kuris mums ištiesia ranką, turime kažką į tą ranką įdėti. Svarbu išsirinkti, ką palaikai, kam skiri savo dėmesį, laiką ir pinigus. Svarbi yra pati dalijimosi su kitu idėja, kuria ir remiasi aukojimas bei labdaros iniciatyvos.
Seniai dalyvauju labdaros projektuose ir žinau, kaip nelengva yra telkti lėšas. Tai yra darbas, kuriam reikia jėgų ir tikro užsidegimo. Pati jau ne vienerius metus palaikau „Maisto banką“ ir esu sugalvojusi „Kviečiu į svečius“ iniciatyvą, kurios esmė – burti žmones draugėn ir savo svetingumą paversti pinigais, kurie padeda paremti skurdžiai gyvenančiuosius. Iniciatyva gyvuoja jau ketvirtus metus, kasmet surenkame vis daugiau lėšų.
Mano naujausia knyga „Mamų knyga“ taip pat remia paramos ir labdaros fondą „Mamų Unija“ – nuo kiekvienos kopijos dalis pinigų skiriama pinigų fondui, jau pervedėme apie 2 tūkst. eurų.
„Pasitarnaudamas kitam ir darydamas kitam gera visų pirma darai gerą darbą sau“, – taip apsilankęs Vilniuje sakė Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama. Užsirašiau šią jo mintį. Darau gera, nes man pačiai gera tai daryti. Mano žinomumas padeda man lengviau pasiekti skaitytojus ir sutelkti juos geriems darbams – tai įprasmina visą mano veiklą. Mano tikslas – skleisti žmonėms geras emocijas. Tai man svarbiausia“.
Andrius Užkalnis, žurnalistas, rašytojas, radijo ir TV laidų vedėjas
„Labdara yra žmogiško noro dalintis išraiška. Aukodami, dalindamiesi mes patys pasijuntame geriau. Aš pats tai darau dėl to, kad noriu pasijusti geriau, nes kažkam padariau geriau.
Palyginti su Lietuva, Anglijoje žmonės labai daug aukoja, ir ypač aukoja savo laiką. Žinoma, yra ir moralizavimo, ir visokių zirzimų, ir kaulijimo – kiekviena tauta turi savo dargužaites, nuo kurių gerų norų ir įkyrių kalbėjimų vemti verčia. Tačiau iš esmės žmonės aukoja daug, ir labdaros kampanijos, ir renginiai remiasi džiaugsmu. Anglams patinka labdara. Galbūt todėl, kad anglai irgi nori pasijusti geriau.
Esu dalyvavęs ne viename labdaros projekte, aukojęs, tačiau niekada to viešai neaptarinėju. Asmeniškai aukoju ir padedu tik tiems, kurie nesikabinėja, nekaulija ir nekruša man proto prekybos centruose arba gatvėse. Aš nenoriu aukoti tik tam, kad nuo manęs atstotų ir paliktų ramybėje“.
Dalia Ibelhauptaitė, teatro režisierė, „Vilnius City Opera“ įkūrėja
„Lietuviams sunku įsijungti į labdarą, nes visa tai dar yra nauja. Anglijoje, priešingai, yra senos labdaros tradicijos – tai yra jų gyvenimo, visuomenės dalis. Tarkime, Anglijoje, kai žmogus ateina į labdaros vakarienę, jis supranta, kad yra tokios žaidimo taisyklės: dabar leisime pinigus, kad padėtume tam tikslui, dėl kurio susirinkome. Lietuvoje jei lietuvis susimokėjo už bilietą į labdaros vakarą, dažnai galvoja, kad jis jau parėmė... Bilietas – tai pradžia, o ne pabaiga.
Kaip socialiai atsakingi suaugę žmonės, gyvenantys šalyse, kuriose turime galimybes dirbti, siekti savo svajonių ir turėti elementarius gyvenimo malonumus, visi privalome dalyvauti labdaroje ir pasidalinti tuo, ką turime, su kitais, mažiau likimo apdovanotaisiais. Nereikia galvoti: „neturiu daug, tad negaliu duoti“. Net keli eurai, kurie mums nedaug reiškia, kitam žmogui gali pakeisti gyvenimą. Prisidėti galime ir daiktais, patarimais, žiniomis. Svarbiausia – geri norai.
Labdaroje dalyvauju apie 20 metų, o aktyviai pati organizuoju didelius labdaros renginius nuo 2006 m. Į šią veiklą Londone mane įtraukė tuometinis nepaprastasis ir įgaliotasis Lietuvos ambasadorius Anglijoje Vygaudas Ušackas. Suorganizavome pirmąjį labdaros pokylį „Gal dinner“ kartu su žurnaliste Beata Nicholson, rašytoja Kristina Sabaliauskaite ir visais pirmaisiais „bohemiečiais“ Edgaru Montvydu, Asmik Grigorian, Laimonu Pautieniumi. Tuomet per vieną vakarą surinkome apie 50 tūkst eurų daugiavaikių šeimų vaikams. Buvome visi pakylėti.
Su vyru Dexteriu (britų aktorius ir režisierius Dexteris Fletcheris – aut. past.) esame prisidėję renkant lėšas Afrikos ir Ukrainos vaikams, kalnų goriloms Ugandoje, prisijungėme prie tuomečio britų premjerministro Gordono Browno organizuojamos labdaros, skirtos Birmai. Visada dalyvaujame mūsų artimo draugo Jamie Oliverio organizuojamoje labdaroje, skirtoje problematiškose šeimose išaugusių paauglių edukacijai.
Man įsimintiniausi yra du labdaros renginiai, kuriuos pati organizavau. Praėjusių metų spalį kartu su virtuvės šefu Deivydu Praspaliausku, Vygaudu Ušacku ir „Bohemiečių“ solistais surengėme labdaros vakarienę, skirtą „Vaikų vėžio fondui“, – per vakarą surinkome daugiau kaip 60 tūkst. eurų! Už juos nupirktos ir pakeistos visos lovos, spintelės, čiužiniai nuo pragulų Santariškių klinikų Vaikų onkohematologijos skyriuje.
Didžiausias ir įspūdingiausias renginys, prie kurio teko darbuotis, – Londone 2008 m. surengtas labdaros vakaras, kuriame be mano vyro, pastovaus mano labdaros akcijų palaikytojo, dalyvavo ir Jamie Oliveris. Tą vakarą surinkome apie 72,5 tūkst. eurų daugiavaikių šeimų vaikams.
Visuomenėje žinomų žmonių misija – prisidėti prie įvairių labdaros akcijų. Ir jie turi apie tai kalbėti garsiai. Ne tam, kad pasipuikuotų, pasigirtų, bet kad atkreiptų dėmesį į pasaulio, problematiškiausias mūsų gyvenimo sritis. Kalbėdami apie gerus darbus duodame pavyzdį ir visiems kitiems – jei kiti nežinos, kad yra galimybė prisidėti, kaip jie prisidės?“
Labdaros renginys „Sėkmingo gyvenimo link“
Sausio 24 dieną 10 val. Vilniuje, „Radisson Blu Hotel Lietuva“ viešbutyje, organizuojamas labdaros renginys „Sėkmingo gyvenimo link“, kurio metu žinomi, patyrę savo sričių profesionalai dalysis žiniomis apie sveiką mitybą, efektyvų sportą, stilingą įvaizdį, profesinį tobulėjimą, asmeninės laimės paieškas bei karjeros derinimą su šeima. Seminaras nemokamas, susirinkusieji bus kviečiami aukoti – visos surinktos lėšos bus skirtos „Vaikų linijai“.
Pranešimus skaitys edukologė, „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja Austėja Landsbergienė, sporto akademijos GET FIT įkūrėjas Ignas Bakėjus, stilistė, knygos „Spintologija“ autorė Agnė Gilytė, taip pat mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė Vaida Kurpienė. Renginyje laukiamos moterys, vyrai, tėvai ir seneliai, taip pat šeimos su vaikais – dviejose atskirose salėse vaikams aktoriai ir choreografai, mokytojai organizuos įvairias kūrybines dirbtuves.
Daugiau apie renginį – www.getfit.lt