Andrius Užkalnis savo restorano neturi, tai atidaro svetimą
Maisto vertintojas ir rašytojas Andrius Užkalnis prisidėjo daug žinomumo taškų, pradėjęs savarankiškai vertinti Lietuvos restoranus ir rašyti apie juos savo portale „Laukinės žąsys“ ir vertinti juos žąsimis, nuo vienos iki penkių. Ne visiems tai patiko, dažnas klausė, o kas jį įgaliojo vertinti ir pagal savo skonį sudirbinėti ir iškėlinėti maitinimo įstaigas, kai jis neturi kulinarinio išsilavinimo, tik daug patirties valgant. „Nereikia būti režisieriumi, kad galėtum rašyti apie teatrą“, – atsako A.Užkalnis. Jis pripažįsta, kad pats nėra patyręs maisto gamintojas.
Nepaisant to, rašytojo dažnai klausia, kada jis pats atidarys restoraną. „Tu tiek daug visiems aiškini apie maistą, atidaryk pats, mes pakritikuosim“, rašo vienas komentatorius po kito. Andrius kol kas iššūkio nepriėmė („kas žino, kas gali būti ateityje“), bet nori žinomiausiems ir labiausiai patyrusiems Lietuvos valgytojams pristatyti atradimą: restoraną „Renaissance“, įsikūrusį ten, kur pora dešimtmečių buvo vilniečiams žinomas nuo ankstyvos nepriklausomybės laikų restoranas „Ida Basar“.
Nauji savininkai ir nauja virtuvė, sako Užkalnis. „Pietų Italija visame gražume“. Restoranas ne Užkalnio, bet jis parinko patiekalus ir sukvietė svečius paragauti maisto į tą vietą, kurią jis jau spėjo aplankyti ir paskelbė geriausiu Lietuvos restoranu su italų virtuve.
Vienas garsiausių šalyje dirbančių šefų, Mickey Bhoite iš Toskanos, anksčiau žinomas kaip virtuvės vadovas kitur pasaulyje ir ilgametis „IDW Esperanza Resort“ virtuvės stebukladarys, naujajame restorane „Renaissance“ pateikia savo pietų Italijos interpretaciją.
„Rizotas, arba daugiaryžis, iš puikiausių pasaulyje brandintų itališkų ryžių – jų saujelė kainuoja tiek, už kiek Indijos ar Kinijos gyventojas turbūt nusipirktų didelį maišą, ir dažytas juodais kalmarų dažais, atrodantis kaip dubenėlis keistos formos juodųjų perlų; dar ir aštuonkojis, turbūt tobuliausias, kokį matėte lėkštėje, ir mano asmeninė vakaro vinis – spagečiai su pietų Italijos kvapo jūros ežių padažu. Tas padažas – lyg per šnerves įtraukiamas Italijos pajūrio miestelio šiltas oras. Aš noriu, kad visi to paragautų, nes tai nepamirštama,“ – kalbėjo A.Užkalnis.
Tai netradicinis restorano atidarymas – jokių ansamblių, arfų, dydžėjų ir didelių kalbų: garsiausi ir reikliausi Lietuvos maisto vertintojai ir mylėtojai tiesiog sėda vakarienės, nes, Andriaus Užkalnio nuomone, čia nereikės jokių triukų ir pašalinių siurprizų. „Viskas bus lėkštėse – nuostaba, malonumas, geras laikas. Aš norėjau parodyti šį restoraną ypatingiems svečiams tokį, kokį jį matys kiekvienas, kas nuspręs čia užeiti. Čia pagrindinė istorija yra tik maistas ir jo kūrėjas“, – sakė Užkalnis.
+47