Animacinio filmo „Kempiniukas plačiakelnis“ kūrėjas: „Andriaus Mamontovo muzika mano širdį privertė plakti greičiau“

Per savo karjerą Kazimieras dirbo su tokiais animacijos gigantais kaip „Disney“, „Amazon“ ar Warner Bros“, buvo nominuotas keturiems „Emmy“ apdovanojimams, kurių vieną (už „Cartoon Network“ projektą „Camp Lazlo“) gavo dar 2008-aisiais. Jis taip pat talkino garsiajam režisieriui Timui Burtonui ir iki šiol yra pagrįstai vadinamas vienu didžiausių avangardinių karikatūrų virtuozu.

„Norėjau sukurti šaltą šiaurės Europos mišką, tačiau muziką sukūrė žmogus, todėl ir miškas turėjo būti kurtas žmogaus. Panaudojau medines lentas, sukaltas taip, kad primintų Kryžių kalną Lietuvoje. Liūdesį sustiprina į mišką nukritę ir apgriuvę sparnuoti namai. Kažkoks neįgyvendintas siekis, nepasiektas tikslas. Aistra ir noras vėl būti kartu su mylimąja“, – kalbėdamas apie viršelį sakė K. Prapuolenis.

Naujasis Andriaus Mamontovo ir Modesto Pitrėno diriguojamo Lietuvos kamerinio orkestro albumas „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ bus išleistas jau šį pavasarį. Jį atlikėjo gerbėjai galės įsigyti A. Mamontovo koncertuose didžiosiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos arenose kovo mėnesį. Pasirodymuose, į kuriuos jau išpirkti beveik visi bilietai, A. Mamontovas su orkestru atliks pilną albumą „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ bei žymiausias savo dainas. 

Kokie jausmai tave aplankė perklausius visą Andriaus Mamontovo albumą „Šiaurės naktis. Pusė penkių“?

Pajutau žiemą, mišką ir ugnį. Kažkokį nuostabų poetinį būvį, kurio dalimi norisi būti ir man. Muzika buvo rimta, gili ir turinti folko prieskonį. Gražūs gitaros rifai, nuostabi perkusija – visa tai mano širdį privertė plakti greičiau. Kiek vėliau man atsiuntė į anglų kalbą išverstus dainų žodžius. Prisipažinsiu, kad buvau laimingas, kad mano įspūdžiai sutapo su tekstu. Žodžių vaizdiniai buvo iš tiesų labai stiprūs.

Kaip šie įspūdžiai atsispindėjo tavo kūrybiniame procese piešiant albumo viršelį?

Norėjau sukurti šaltą šiaurės Europos mišką, tačiau norėjau, kad jaustųsi, jog tai – žmogaus kūrinys. Muziką sukūrė žmogus, tad ir miškas – kurtas žmogaus. Panaudojau medines lentas, sukaltas taip, kad primintų Kryžių kalną Lietuvoje. Tankus žmogaus kurtas miškas, sumestas į krūvą, ir sunkiai pereinamas. Blogą nuojautą ar liūdesį sustiprina į mišką nukritę ir apgriuvę sparnuoti namai. Kažkoks neįgyvendintas siekis, nepasiektas tikslas. Aistra ir noras vėl būti kartu su mylimąja. Ar reikia pereiti mišką, kad ir vėl atsidurtum mylimosios glėbyje? Nežinau. Tiesiog taip jaučiau.

Jeigu tau reikėtų trumpai apibūdinti pagrindinę viršelio idėją, ką pasakytum?

Iš medinio miško kyla raguota pusiau tikra, pusiau mechaninė ašara – širdis. Ji įkūnija muziką, emociją ir technologiją, kuri įkvepia jai gyvybės. Ašaros apačioje – geležinė širdis (iš dainos žodžių man kylantis įvaizdis). Tokia vizija sklando virš miško, bandydama rasti kelią pas mylimąjį? O gal gentį? O gal ir klausytoją? Tai labai abstraktu, panašiau į jausmą. Pajutau, kad tiesiog reikia daryti taip. Šie ragai – vikingų. Tam, kad sušvelninčiau ragą, pridėjau gėlę, kuri dar ir perteikia mintį, kad pavasaris gyvas ir žiemą.

Ar turėjai progos susipažinti su Andriaus muzika prieš jums susitinkant?

Deja ne. Apskritai apsilankymas Lietuvoje (L.Z. – Kazimieras Prapuolenis Lietuvoje buvo praėjusių metų rudenį) atvėrė mano mintis ir kūną ir padėjo pažinti vietą, kuri kažkada priklausė mano tėvams. Jų širdis visuomet liko čia. Taigi, tai, kas man buvo tolima, tapo artima. Taip pat vizito Lietuvoje metu susipažinau ir su šalies menininkais. Labai greitai su jais pajutau ypatingą ryšį.

Esu dėkingas Andriui už pasiūlymą sukurti albumo viršelį. Mėgavausi akimirkomis prie savo darbo stalo, kuomet skambant Andriaus muzikai ranka tarsi pati piešė piešinį. Buvau labai laimingas. Taip pat esu labai laimingas, kad Andriui patiko piešinys.