Ant 2012-ųjų „Injekcijos“ podiumo – 14-a talentingų ir drąsių mados naujokų
Sako, nėra blogo oro, o būna tik bloga apranga. Tai, matyt, tarsi mantrą kiekvieną sezoną kužda dizaineriai. Tad intensyviai krintant sniegui, „Mados infekcijos“ organizatoriai surengė jau ketvirtąją „Injekciją“, kurios metu jaunieji talentai turėjo progą patekti į Lietuvos mados jūrą. Tiesa, į ją pateko tik keturi fortūnos ir mados dievų numylėtiniai. Bet apie viską nuo pradžių...
Kubistinė Malinkos Nazirkovos kolekcija „.5.4.3.2.1.“
„Modeliai yra pakabos“, – kartą viename interviu sakė manekenė Renata Mikailionytė. Tai geriausiai atvaizdavo rusės Malinkos Nazirkovos kolekcija. Pasirinkusi baltą ir kūno spalvą, kubizmu dvelkiančias formas ji savo kolekcijos manekenes pavertė pakabomis, tikrąją to žodžios prasme. Plėtojantis 3D technologijoms, Malika Nazirova nusprendė pasitelkti jas modeliuodama kostiumus ne tik dvimatėje pločio ir aukščio sistemoje, bet įtraukdama ir gylio faktorių.
Ryškiasalviai voratinkliai arba Agnės Alubardaitės kolekcija „Out of Control“
Anot marijampolietės dizainerės Agnės Alubardaitės, jos kolekcija „reprezentuoja naujos kartos etno stilių – šių laikų ateities, kurioje tautų bei tradicijų asimiliacija, sumišusi su urbanizacija“ Ryškiomis – geltona, raudona – spalvomis, tarsi voratinkliais apipintos manekenės priminė įspėjamuosius ženklus ar bent jau pavojingus gyvybei gamtoje tykančius sutvėrimus. Tiesa, šias „rėkiančias“ spalvas ji derino su mados ir gero tono klasika – juoda, pilka ir balta. Tokia, pasirodo ir buvo jaunosios dizainerės užmačia. Mat pagrindinis dizainerės įkvėpimo šaltinis – įspėjamieji ženklai, neatsiejami nuo civilizuoto pasaulio ir geriausiai išryškėjantys, kuomet tamsu taip, nors į akį durk.
Architektūros ir minimalizmo įkvėpta Agnės Verseckaitės kolekcija „Archi“
Dizainerė Agnė Verseckaitė parodė kaip, atrodo, visišką klasiką – mažą juodą suknutę – galima interpretuoti naujųjų technologijų amžiuje. „Tai modernios ateities architektūros elementų ir modernaus audinio, tai yra odos, trikotažo, vilnos sintezė. Pasirinkau ateities architektūrą kaip įkvėpimo šaltinį, nes mane įkvėpė ateities architektūros išgrynintos originalios griežtos formos, kurios yra derinamos su apvaliomis formomis“, – apie savo kolekciją porino dizainerė. Iš tiesų, kolekcijoje naudojami audiniai – oda, trikotažas, vilna – suteikė griežto drabužio įspūdį.
Miestu ir moteriškumu dvelkianti Erikos Vizgirdaitės ir Rasos Jarmolavičiūtės kolekcija „Roll the City“
„Roll the City“ – pret–a–porter (skirta nešioti – aut.past.) kolekcija, kurios pagrindinis inspiracijos šaltinis yra šiuolaikinis miestas, jo vizualizacija bei rokenrolo stilistika. Dizainerės atsiribojo nuo vientiso, griežto ir vienodo stiliaus. Spalvų spektras taip pat labai įvairus ir eklektiškas – juoda, sodriai žalia, purpurinė, violetinė, visi rudų atspalviai. Raštai – nuo vienspalvių iki gėlėtų.
Kolekcija dizainerės siekė pristatyti sau artimą idėją: miesto grafika ir simboliais paremtą drabužių konstrukciją, audinių tekstūrą, bei naują žvilgsnį į rokenrolo įvaizdį. Pats kolekcijos pavadinimas atskleidžia kolekcijos idėją – užvaldyti, „suvynioti“ šiuolaikinį miestą rokenrolo ritmu.
„Balagans“ kolekcija „Alles geht in die Hose“ („Viskas keliauja į kelnes“ – aut.past.)
Tegyvuoja džinsinis audinys! Tokiu šūkiu, matyt, rėmėsi vokiečių duetas – Tanja Schmidt ir Philipas Rudzinskis. Eksperimentinė džinsų kolekcija vyrams, dizainerių teigimu, inspiruota gatvės muzikantų, nes jie yra viena iš ryškiausių subkultūrų mūsų visuomenėje. Kieta, iš pažiūros „kankinanti“ ar suvaržanti kolekcija kartu kelia šypsena savo forma ar praktiniais sprendimo būdais. Pavyzdžiui, sterblė vietoje priekinių kišenių. Nors pagrindinė tekstūra yra džinsas, su juo sumišusios ir trikotažinės detalės. Vyrauja plytų imitacijų raštai.
Moteriška ir pilka Atėnės Malinauskaitės kolekcija „About a woman“
Šios kolekcijos pavadinimas kalba pats už save – moterims ir apie jas. Nertiniai, klasikinio kirpimo suknelės ir kelnės, bei palaidinės. Vyraujančios spalvos – rusva, balkšva, pilkšva. Trumpiau tariant - kiek nykoka ir itin paprasta. Tačiau dizainerė įgyvendino savo siekiamybę – pavertė moterį atsidavusia namų šeimininke.
„Aš noriu pakalbėti apie moterį. Mano supratimu – tikrą moterį. Apie kalbančias akis, švelnumą, rūpestį, išmintį, motiniškumą, pareigą, meilę, atsidavimą. Aš manau, jog tai ir yra moteris. Todėl drabužiu bandau būtent tokį moteriškumą ir pavaizduoti – tikrą, nesuvaidintą, neprigludusį, neiššaukiantį, bet taurų, jaudinantį švelnumu, savo tyla pasakanti daugiau, nei žodžiais galima pasakyti“, – tikino dizainerė.
O geriausiai jos darbą apibūdina dizainerės išreikšta mintis: „Jis nei griežtas, nei seksualus, nesunkus ir ne pernelyg lengvas, jis tarsi kažkas tarp viso to“. Tiesa, galbūt vertėtų turėti galvoja, kad sąvoka viskas (kuri imponuojama šioje citatoje – aut.past.) yra tokia pati kaip nieko. Ji reiškia lygiai du dalykus – arba neturi ką pasakyti, arba neturi kuo išsiskirti.
Sandros Ajutytės kolekcija „Suvaržymai“
Dizainerė Sandra Ajutytė pristatė ne drabužius, bet kalėjimą. Tiesa, tai ji pabrėžė ir pati: „Skrupulingai besivaikantis madų žmogus neretai pakliūva į paradoksalią situaciją, kuomet ne rūbas tarnauja žmogui, o jis pats tampa rūbe įkalintu vergu. Mano objektų kolekcija, primenanti rūbo siluetus yra savotiška metafora, nurodanti į suvaržytą, apribotą, sukaustytą kūną“.
Ir iš tiesų, baltais, tarsi psichiatrinės ligoninės marškiniais pasidabinusios manekenės gana sunkiai ir nėra abejonės suvaržytai, tarsi su visą kūną gaubiančiu kaklo įtvaru slinko podiumu. Mat jos sukurti rūbai ar labiau objektai atsiradę ant modelio, leido jiems judėti tik pagal drabužio teikiamas galimybes.
Skoninga ir avangardinė Natalijos Kobernikos kolekcija
Geometriškai tikslinga ir kartu ir griežta Natalijos Kobernikos kolekcija tiesiog spinduliavo moteriškumu. Dominavo pastelinės kūno, dramblio kaulo, kreminės spalvos. Netradicinis kirpimas bei kampuotos linijos ne paslėpė, o išryškino moteriškas linijas. Na, bent jau tas linijas, kurias buvo verta ar skoninga ryškinti.
Nepaisant to, kad kolekcija tiesiog tryško avangardu, ji neperžengė „namalonu dėvėti, o dar nemaloniau žiūrėti“ ribų. Viskas buvo... klasiška.
Smulkmeniška Birutės Simokaitytės kolekcija „Simbolis. PLAUKAI”
Birutės Simokaitytės kolekcijos atspirties taškas, kaip jau mena pavadinimas – žmogaus plaukas. Įvairūs pynimai, plaukų kritimas ir kirpimas naudojami kolekcijos dekoracijoms sukurti. Dizainerei plaukas – simbolis, reiškinys žmogaus identiteto dalis. Plaukas šioje kolekcijoje turi daug reikšmių: jis tampa natūralumo, nekaltumo ar net erotikos simboliu. Kolekcijoje plaukas įkūnija įvairialypę moterį: nekaltą, griežtą, jautrią, gundančią.
„Mano tikslas – pasitelkiant plauko simbolį sukurti savitą dekoro principą. Atskleisti bohemiškai stiprios moters identitetą drabužio dekoro sukurtu įvaizdžiu“, – sakė dizainerė.
Eva Balul kolekcija „Pinga-pinga“
Naudojo tam tikrus lietuvių tautinio kostiumo elementus, maišė juos su gana neįprastu deriniu – oda. Šie elementai šiek tiek pridėjo fetišistinio prieskonio kolekcijai. Permatomi šifonai organiškai maišomi su klasikiniais kostiumų audiniais
Tiesa, „Pinga-pinga“ Carapana indėnų gentyje reiškia meilės aktą arba sueitį.
Vyriška, taisyklinga ir paprasta „labàdienà“ kolekcija... „labàdienà“
„Nekuriame revoliucijos, niekam nesistengiam įtikti ar ko nors kopijuoti. Mes tiesiog kuriame tai, kas mums patinka, ir net neįsivaizduojame, kuo visa tai baigsis“, – šmaikščiai save pristatė vyriškas fotografo ir dviejų grafikos dizainerių trio – Karolis Milaševičius, Petras Navickas ir Rapolas Vosylius. Tačiau vyrukai iš salėje aidinčiu šūksnių ir plojimų turėjo suprasti – viskas baigsis gerai ir laimingai.
Kolekciją „labàdienà“ pristatę vyrukai, tiesa pasakius, parodė gana paprastą, tačiau neprastą vyriškų drabužių pret–a–porter kolekciją. Daugelį drabužių puošė „labàdienà“ logotipai. Medžiagos – trikotažas, vilna. Spalvos irin vyriškos – pilka, samanų žalumo, balta, ruda.
„1011” kolekcija „Iter Mentis“
Dizainerių tandemas Ąžuolas Kavaliauskas ir Kamilė Balčytytė arba paprasčiau – „1011“ pristatė tautiniais motyvais apipintą kolekciją. Štai ką apie ją pastarieji sakė patys:
„Pasaulis mums – informacijos ir įkvėpimo koliažas. Ši kolekcija – nuotrupos to, kas užsilikę mūsų galvose po etikete etno. Tai tikslingai nėra tautinius vienos grupės ypatumus nagrinėjanti kolekcija, veikiau atmintyje likusių vaizdų perteikimas. Žmogaus sąmonė – įvairiausios informacijos kratinys, todėl ir mūsų kolekciją sudaro kelių etninių grupių bruožų interpretacijos. Asociacijos, iškilusios išgirdus žodį etno, įgyvendintos šiuolaikinėmis priemonėmis – taip mes įsivaizduojame naujajį etno. Mūsų kolekcija nėra apie vieną etninę grupę. Ji yra apie tai kas mus žavi skirtingų tautų kultūrose.“
Tamsi ir moderni Kristinos Valančiūtės kolekcija „Evoliucija“
Juodas eksperimentas. Visai ne perkeltine prasme. Penki juodi modeliai, eksperimento – arba bandymo ir klaidų – metodu aprengti tarpusavyje vienu ir derančiomis ir nesutinkančiomis formomis, tekstūra, audiniais bei raštais. Tiesa, galvos apdangal dominavę ant visų modelių galvų, buvo daugiau nei futuristiniai.
„Jau senokai domiuosi alternatyviomis medžiagomis kostiumo dizaine, tyrinėdama alternatyvias medžiagas, išsikėliau hipotezę: „Alternatyvi medžiaga – „eskizas“ mados industrijai“. Šis kelias tarsi simbolinė evoliucija, dėl to taip ir pavadinta mano kolekcija“, – tikino dizainerė.
Eklektiška „Chamės“ kolekcija „Rama“
CHAMĖS – Aistė ir Eglė – savo kolekcijoje nusprendė suderinti gana kontraversiškus dalykus – Indijos ir grafiti kultūras. Tiesa, anokia čia naujiena, mat visa kolekcija šiek tiek priminė iš Indijos kilusios ir gana žinomos dainininkės M.I.A. dainos „Bad girls“ vaizdo klipą. Maža to, manekenėms stulbinamai griozdiškais batais žengiant podiumu grojo šios dainos motyvai. Nepaisant „kažkur aš tai jau mačiau“ nuojautos, kolekcija – labai vykusi.
Pačios dizainerės tikino, kad Įkvėpimo kolekcijai sėmėsi ne tik iš išmargintų įvairiais raštais ir spalvų gausa indiškų sarių (tradicinis moteriškas apdaras – aut.past.), bet ir iš grafiti piešinių spalvų ir pačių piešėjų aprangos. Spalvos – vaivorykštė pačiais netikėčiausiais būdais. Tiesa, vyravo auksinė, mėlyna bei alyvinė.
Keturi laimėtojai
Po komisijos pasitarimo, viena „Mados infekcijos“ organizatorių Sandra Straukaitė paskelbė keturis laiminguosius. Jais tapo: vokiečiai „Balagans“, lietuvaičių tijulė „labàdienà“, Eva Balul su kolekcija „Pinga-pinga“ ir rusaitė Natalija Kobernik. „Infekuotieji“ dizaineriai gavo pakvietimus kitų metų pavasarį, lygiomis teisėmis su pripažintais kūrėjais dalyvauti „Mados infekcijoje“.
„Injekcija“ – tai 2008 metais startavęs naujų mados pasaulio talentų paieškos konkursas, inicijuotas ir organizuojamas festivalio „Mados infekcija“. Jo laimėtojams suteikiama galimybė savo kūrybą pristatyti ant „Mados infekcijos“ podiumo. Konkurso nugalėtojams festivalis suteikia lygiavertes kolekcijos pristatymo sąlygas kaip ir jau pripažintiems Lietuvos bei užsienio dizaineriams.