Tai turėjo būti vieta, kur galėtų atvažiuoti atsikvėpti grįžęs iš kelionių, pavargęs nuo miesto triukšmo. Tačiau jau penkeri metai Zarasų rajone esantis Antazavės kaimas – kūrybininko Mariaus LUCKOS (31) ir jo mylimosios keramikės Deimantės MACIŪTĖS (25) nuolatinio gyvenimo, ramybės ir įkvėpimo oazė.
Karštą vidurdienį miško apsuptoje sodyboje ant Zalvio ežero kranto – tylu ir gaivu, atsipalaiduoti neleidžia tik zyziantys uodai. Į kiemą įsukantys svečiai per daug nestebina net vokiečių aviganio Totoro.
„Vasarą vieni niekada nebūname: nuolatos lanko draugai. Visi žino, kad pas mane gali užsukti kavos ar pažvejoti“, – pasitikdamas pasakoja Marius.
„Anksčiau kiekvienu atvažiavusiu atsakingai rūpindavausi. Dabar kartais jau nebespėju sužiūrėti, kaip greitai keičiasi pas mus viešinčių žmonių veidai“, – juokiasi Deimantė.
Antazavė ir Zalvio krantas – Mariaus vaikystės vietos.