Antrą Mamos dieną be dukros sutikusi N.Jagelavičienė – apie svarbią pamoką ir girdimus Agnės žodžius

Nijolė Jagelavičienė, Agnė Jagelavičiūtė / „Gyvenimas šiaurėje“ ir  Dariaus Kučio nuotr.
Nijolė Jagelavičienė, Agnė Jagelavičiūtė / „Gyvenimas šiaurėje“ ir Dariaus Kučio nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
A
A

Kasmet pirmąjį gegužės sekmadienį minima Tarptautinė mamos diena daugeliui sukelia gerų emocijų pliūpsnį ir džiaugsmą, nes apkabinti mamą – didžiausia laimė.

Vis tik ne visi vaikai turi mamas ir ne visos mamos turi savo vaikus. Nijolė Jagelavičienė, mirusios Agnės Jagelavičiūtės mama sako, kad be Agnės, jos vienturtės dukros, mamos diena tapo visai kitokia.

Tinklalaidėje „Gandro lizdas“, kurią veda akušerė ir klinikos „Gandro lizdas“ įkūrėja Ieva Girdvainienė, Nijolė pasakoja, kad šiemet – jau antroji Motinos diena be dukros, rašoma pranešime spaudai.

Nijolė Jagelavičienė, Ieva Girdvainienė
Nijolė Jagelavičienė, Ieva Girdvainienė / „Gyvenimas šiaurėje“ nuotr.

Svarbiausia – būti drauge

Nors vienintelės dukros šalia jau nebėra, Nijolė tikra: „Ji išėjo fiziniu kūnu, bet ji vis tiek gyvena čia. Ji tikrai gyvena su manimi.“

Kaip prisimena Nijolė, Agnė buvo guvus ir vietoje nenustygstantis vaikas, o vėliau – kūrybiška ir išradinga paauglė. Ji sako, kad svarbiausia – visais etapais būti savo vaikui drauge.

„Būti savo vaiko draugu yra nepaprasta. Reikia daug kantrybės, susilaikymo. Kartais tokią nesąmonę iškrečia, kad nori plyšti, bet susiimi, galvoji, ramiai, įkvėpk, gauk daugiau informacijos ir tuomet labai ramiai galėsi ir savo nuomonę įteikti.

Taip dažniausiai ir būdavo“, – šypsodamasi prisimena Nijolė.

Rytojaus gali ir nebūti

Anot N.Jagelavičienės, žmogaus gyvenimas – tik akimirka. Todėl svarbu nuolat priminti artimiems žmonėms, kad jie – mylimi ir brangūs.

„Negalvoti, kad pasakysiu rytoj. Mano Agnės atvejis parodė, kad rytojaus gali nebūti. Vakar buvo taip, o šiandien – išėjo į dangų...“

Agnė Jagelavičiūtė ir Nijolė Jagelavičienė
Agnė Jagelavičiūtė ir Nijolė Jagelavičienė / Asmeninio albumo nuotr.

Nijolė užtikrinta – mylimą žmogų reikia prisiminti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais: „Prasmingas jų norų tęstinumas, įgyvendinimas – tai yra ir bendravimas su jais.“

Dizainerės mama, gerbdama dukros atminimą, pati tęsia jos pradėtus darbus, vykdo planus.

Kaip sako Nijolė, dukrą A.Jagelavičiūtę ji prisimena kiekvieną dieną ir jaučia nuolatinį jos palaikymą.

„Aš visą laiką girdžiu jos žodžius: mama, atsikėlei – ir eini. Tai man stumtelėjimas, spyris – ir aš einu, ir aš – gyvenu.“

Tinklalaidę „Gandro lizdas“ kviečiame žiūrėti Youtube kanale „Gyvenimas šiaurėje“.