Antri namai: šiuolaikinis žmogus nori gyventi ir laisvalaikį leisti patogiai

Nekilnojamojo turto ekspertė Rasa Pavarienė. / Jelenos Kurbatovos nuotr.
Nekilnojamojo turto ekspertė Rasa Pavarienė. / Jelenos Kurbatovos nuotr.
Šaltinis: Reklama
A
A

Nekilnojamojo turto ekspertė, knygos apie namus „LIBER DE DOMO. Knyga apie namus“ autorė Rasa Pavarienė dalijasi naujausiomis NT tendencijomis. Puikiai NT rinką išmananti moteris atskleidžia, kad šiandien populiarūs antri namai, kitaip vadinami poilsio namais. Antri namai, pasak jos, tai galimybė išvengti betikslio vaikštinėjimo miesto gatvėmis, po prekybos centrus ar net barus. Kitaip tariant, po vietas, kurios kenkia ir mūsų sveikatai, ir piniginei.

Rasa, NT srityje dirbate jau beveik dešimt metų. Kokias naujausias tendencijas pastebite nekilnojamojo turto rinkoje?

COVID-19 sukelta pandemija parodė realią padėtį NT rinkoje ir atskleidė realius pasirinktų namų trūkumus. Kai kam, ypač miestų daugiabučiuose gyvenančioms šeimoms su vaikais, akivaizdžiai buvo maža ploto, todėl daugelis net realiai neįvertinę situacijos puolė ieškoti antrų namų, kad tik ištrūktų iš psichologiškai slegiančios ribotos erdvės.

Nauji įpročiai, pasikeitusios darbo sąlygos natūraliai padiktavo, kad šiandien žmonės renkasi visiškai kitokį antrą gyvenamąjį būstą nei prieš dešimt metų. Šiuolaikiniai antri namai, dar vadinami poilsio namais, turi būti gana arti pagrindinės gyvenamosios vietos, su visomis komunikacijomis, o svarbiausia – turi veikti puikus interneto ryšys, kad būtų patogu dirbti.

Šiuolaikinis žmogus poilsio namuose renkasi ramiai ir kokybiškai leisti laiką, dirbti, ilsėtis, bet ne remontuoti senus tvartus, auginti bulves ar jaudintis, kad jų kas neišplėštų. Jis nori absoliutaus komforto. Šiandien vis dažniau viršų ima spontaniškumas: sugalvojau ir važiuoju, ir jau po 30–40 minučių esu ant upės ar ežero kranto, o ryte be vargo visa šeima vėl grįžta į rutiną – į mokyklas, darbus.

Kitas svarbus momentas – antri namai turi kainuoti iki 100 000 eurų, kad jų įsigijimas nesukeltų papildomų rūpesčių ir šeimai netaptų finansine našta. Todėl šiandien populiariausi tokie poilsio namai, kurie yra arti pagrindinės gyvenamosios vietos, darboviečių ir vaikų mokyklų.

Be to, poilsio namai neturi kelti rūpesčių: juose turi būti visa infrastruktūra, sutvarkyta aplinka – saugi ir saugoma teritorija, pagal grafiką roboto nupjauta žolė. Svarbu ir tai, kad netoliese veiktų bent nedidelė parduotuvė, kurioje būtų galima įsigyti pagrindinių maisto produktų.

Taip pat būtų sutvarkytas privažiavimas. Prastas žvyro kelias daugeliui kelia nepatogumų ir nuotaiką gali sugadinti tiek apdulkėję vežami dviračiai, tiek pats automobilis. Tiesa, dar daugelis patiki, kad poilsio namai gali būti netoli ežero. Tai irgi kelia nepatogumų – tikri poilsio namai turi būti tiesiog ant ežero kranto, kad iš tiesų jaustųsi, jog tai poilsio namai.

Kitas šiuolaikiniam žmogui labai aktualus dalykas – kaimynai. Daugelis nori panašaus socialinio sluoksnio kaimynų, kad būtų galima burtis į bendruomenę, smagiai drauge leisti laiką: vakaroti, švęsti šventes.

Kokie NT projektai šiandien yra populiarūs, ko žmonės ieško ir nori?

Žmonės ieško visko ir visur, nes nori investuoti. Gal todėl vis dar populiarus turtas Palangoje ir kituose pajūrio kurortuose, Druskininkuose, Birštone, labai paklausūs namai ir kaimuose – tiek už valandos, tiek už trijų valandų kelio nuo pagrindinių namų.

Tačiau racionalus šiuolaikinis žmogus supranta, kad renkantis antrus namus svarbiausia – atstumas nuo gyvenamosios vietos. Poilsio namai neturi kelti jokių rūpesčių – turi būti patogu ir lengva pasiekti vos per valandą nuo minties, kad norisi į juos nuvažiuoti.

Šiandien tikrai pasiseka tiems, kuriems pavyksta rasti antrus namus, kainuojančius iki 100 000 eurų, nuo Vilniaus ar Kauno nutolusius iki 50–60 kilometrų. Labai paklausus nekilnojamasis turtas aplink Trakus, Elektrėnus, Vievį. Šiose vietovėse puikus susisiekimas, netoli parduotuvės, verda kultūrinis gyvenimas.

Kalbant apie poilsio namus, sakykite, kokios ekonominės klasės nekilnojamasis turtas šiuo metu populiariausias?

Jei kalbėsime tik apie antrą būstą, skirtą asmeninėms reikmėms, o ne nuomai, iš esmės NT galima suskirstyti į tris kategorijas: labai brangus – nuo 200 000 eurų iki tiek, kiek neša fantazija ir galimybės; antra kategorija – nuo 100 000; trečia, šiuo metu pati populiariausia, – iki 100 000 ir, svarbiausia, nutolusi ne didesniu kaip valandos atstumu nuo pagrindinių namų.

Tokių būstų šiuo metu labai trūksta, jie labai paklausūs ir populiarūs. Tikiu, kad būtent tokie antrieji namai ir bus daugelio svajonė ir NT rinkos ateitis.

Nekilnojamojo turto ekspertė Rasa Pavarienė.
Nekilnojamojo turto ekspertė Rasa Pavarienė. / Jelenos Kurbatovos nuotr.

Pastaruoju metu žmonės atsisuka į gamtą, renkasi ekologišką, tvarų gyvenimą, kaip tai atsispindi NT rinkoje?

Lietuva – labai graži ir žalia šalis. Mes esame apsupti miškų, pievų, ežerų ir upių. Šiandien bet kuri šeima gali gyventi gamtoje arba turėti antrus – poilsio namus nuošalesnėje nuo miesto triukšmo vietoje. Nuolat kartoju savo klientams: tikrai nereikia laukti pensijos, kad apsigyventumėte gamtos apsuptyje, – šią svajonę galima įgyvendinti jau šiandien. Tik reikia tinkamai susidėlioti finansus ir rasti tinkamą vietą.

Visada sakau: neatidėliokite svajonių rytojui, nes jis gali ir neateiti. Kaip toje Ronano Keatingo dainoje „If Tomorrow Never Come“. Pažįstu ne vieną šeimą, kuri, įsigijusi antrus namus gamtos apsuptyje, pasikeitė: sutvirtėjo poros santykiai, vaikai pradėjo daugiau šypsotis.

Antri namai – tai galimybė išvengti bereikalingo vaikštinėjimo miesto gatvėmis, po prekybos centrus ar net barus. Kitaip tariant, po vietas, kurios kenkia ir mūsų sveikatai, ir piniginei (šypsosi).

Įdomu, kokio amžiaus ir socialinės padėties žmonės keliasi į kaimus?

Dabar jau nebemadinga keltis į kaimą. Daugelis nori gyventi mieste, šalia savo darboviečių ir vaikų mokyklų, pramogų vietų, o netoli pagrindinių namų turėti antrus, tai yra poilsio, namus, kad be jokių rūpesčių už valandos galėtų maudytis ežere ar upėje, basomis vaikščioti po ką tik nupjautą savo žolę.

Taip pat dabar madinga gyventi patogiai pagal principą „aš noriu gyventi visur“ ir be jokių įsipareigojimų kas antrą mėnesį ilsėtis Graikijoje, Turkijoje ar Ispanijoje. Todėl antras, poilsio, būstas turi būti nebrangus ir nekelti jokių papildomų finansinių rūpesčių.

Rasa, parašėte knygą apie namus. Iki vasaros pabaigos ji pasirodys knygynuose ir prekybos centruose. Papasakokite plačiau, apie ką jūsų knyga.

Man namai – tai vieta, kurioje esame savimi, nes čia nusiimame visas kaukes, apsinuoginame. Namuose kaip ant delno matyti tikrasis mūsų aš su visomis silpnybėmis, pomėgiais, tiek gerais, tiek blogais įpročiais.

Todėl mano knyga yra ne apie plotą ir jo kvadratinius metrus – tai knyga apie namus, kuriuose gera ir jauku gyventi, į kuriuos norisi sugrįžti. Knygoje pateikti atsakymai į daugelį klausimų: namų keitimą, pirkimą ir pardavimą, apie svajones, apie klaidas, kurių pasitaiko net patyrusiems nekilnojamojo turto ekspertams.

Pirkdami namus didžioji dauguma žmonių rizikuoja visu savo turtu arba labai didele jo dalimi. Todėl klausimai, ar tikrai susitvarkys su visais finansiniais, organizaciniais rūpesčiais, ar tikrai niekas neapgaus, patikėkite, ramybės neduoda visiems. O įsigijus neįrengtus namus prasideda nauja patirtis – reikia juos įrengti. Net yra posakis: jei pora atlaikė keleto namų įrengimą, atlaikys viską.

Knygoje rasite atsakymus, kada iš tiesų remontas gali džiuginti, kaip suplanuoti protingą ir pagal savo galimybes remonto biudžetą, o svarbiausia – kaip dėl to nesusigadinti santykių su antrąja puse. Joje nemažai kalbu ir apie antrus, poilsio, namus.

Daugiau informacijos:

  • Rasa Pavarienė
  • Tel. + 370 620 98 888
  • fb Rasa Pavariene
  • IG rasapavariene
Nekilnojamojo turto ekspertė Rasa Pavarienė.
Nekilnojamojo turto ekspertė Rasa Pavarienė. / Jelenos Kurbatovos nuotr.