Antros atžalos sulaukęs grupės „120“ narys Šarūnas Januškevičius: „Galvojau, kad būsiu kitoks tėtis“

Kalbėdamas su portalu Žmonės.lt Š.Januškevičius šypsosi, kad jie su žmona tikriausiai gimę po laiminga žvaigžde – vyras džiaugiasi, kad tiek septynmetė dukra Gražina, tiek sūnus Chatas yra labai ramūs.

„Abu mano vaikai yra ramūs. Sūnus šiuo metu tik miega ir daug valgo, bet ir aš toks buvau, ir mama tokia buvo. Nežinau, nuo ko tai priklauso, bet be miego ir valgymo nieko daugiau neveikiame. Tik namuose koncertuojame kartais“, – juokiasi aktorius.

Nors sakoma, kad antro vaiko šeimos sulaukia varginamos mažesnio jaudulio, Š.Januškevičius tokias mintis greitai išsklaido.

„To pasimetimo tikrai buvo. Tikrai negalvojome, kad jau viską žinome, turime patirties, todėl niekas nebaisu. Taip, žinojau, ko tikėtis, bet buvo ir pasimetimo, ir baimės. Labai pasisekė, kad šalia buvo mano mama, ji labai padėjo mums“, – atvirauja Šarūnas.

Š.Januškevičius džiaugiasi, kad naujo šeimos nario nekantriai laukė ne tik jis su žmona, bet ir dukra. „Ji labai laukė Chato. Dukra yra kaip tik to amžiaus, kai žaidžia ir įsivaizduoja esanti mama, tai brolis jai, kaip vaikas. Iš pradžių šiek tiek bijojome, kad gali pavydėti, bet ne. Labai džiaugiasi“, – pasakoja Šarūnas.

Š.Januškevičius kiek anksčiau portalui Žmonės.lt atskleidė, kodėl nusprendė sūnui duoti išskirtinį Chato vardą. „Vardas lietuviškai tariasi kaip Šatas ir turi prekiautojo, pirklio reikšmę. Prancūziška Chato reikšmė – iškalbingas. Dėl vardo pakankamai ilgai svarstėme, nes norėjosi, kad būtų prancūziškas arba rusiškas pagal žmonos šaknis. Tačiau nesinorėjo, kad būtų per daug ekstravagantiškas, nes mokyklinio amžiaus vaikai yra žiaurūs ir išradingi, kai reikia pasityčioti iš kito. Suradome tokį labai lankstų vardo variantą, kuris turi ir lietuvišką reikšmę, o kartu skamba ir kaip pravardė arba vardo trumpinys“, – vardo pasirinkimo istoriją pasakojo Šarūnas.

Paklaustas, koks tėtis yra savo vaikams, Š.Januškevičius juokiasi, kad nors paauglystėje įsivaizdavo, jog bus labai griežtas, prieš septynerius metus gimus Gražinai įsitikino – realybė kitokia.

„Tikrai galvojau, kad būsiu kitoks tėtis. Galiu patikinti, kad visi mano įsivaizdavimai dingo, kai tik gimė dukra. Galvojau, kad būsiu griežtas, labai valdingas, mėgstantis reguliuoti, bet įsitikinau, jog yra atvirkščiai – esu ramus tėvas, ne vadovas, ne diktatorius. Dabar žinau, kad toks pat būsiu ir sūnui“, – portalui Žmonės.lt atviravo atlikėjas.

Aktorius šypsosi, kad paauglystėje turėjo dar vieną pažadą sau – nesijaudinti dėl savo vaikų taip, kaip jo tėvai. Visgi ir šis pažadas tapus tėvu subliuško.

„Paauglystėje galvojau, kad nebūsiu toks, kaip mano tėvai, kuriems turėdavau dėl visko atsiskaityti. Puikiai suprantu, kad taip jie elgėsi ne dėl griežtumo, o iš rūpesčio. Mane tuomet tai vargino, o dabar pastebiu, kad pats, jeigu tik kur nors einu su dukra, laikau už rankos ir žiūriu po kojomis, kad tik neužkliūtų niekur ir nenugriūtų. Tapau tikra savo mamos kopija, nors ir sakiau, kad toks nebūsiu, duosiu daug laisvės, nebūsiu per daug rūpestingas. O, va, kaip situacija pasikeitė“, – juokiasi jis.

Šarūnas šypsosi, kad ne tik jis tapo į mamą panašus, bet ir jo atžalos, atrodo, seka tėvų pėdomis. 

„Dukra – meniškos prigimties, mėgsta šokti, pasirodyti. Tiesa, dabar tie pasirodymai vyksta tik namie, mamai ir tėčiui“, – pasakoja Š.Januškevičius.

Kūryba nesustojo

Karantinui nutraukus sceninę veiklą, Š.Januškevičiaus kasdienybė kardinaliai nepasikeitė. Šarūnas pasakoja, kad kūryba nesustojo.

„Sceninė veikla, kuria tu rodai rezultatą auditorijai, sustojo, bet nesustojo filmavimai ir tai, kas vyksta užkulisiuose. Veiklos tikrai yra. Dabar su Dovydu Laukiu daugiausiai rašome dainas, kuriame naują programą, bet apie ją dar ankstoka kalbėti“, – sako grupės „120“ narys.

Kol kas apie kūrybinius procesus itin atvirauti nenorintis atlikėjas intriguoja, kad savo gerbėjams su D.Laukiu yra numatę staigmenų.

„Esame kūrybos procese, o kokia forma ir kaip viskas atrodys, laikas parodys. Dar tik pirmi, bet sėkmingi, įdomūs žingsniai. Mums patiems tai yra nauja, bet reikia palaukti, kol pasibaigs karantinas, kad galėtume kažką parodyti“, – pasakoja jis.

Š.Januškevičius atvirauja, kad darbus pristabdęs karantinas jo nevargina. Tiesa, priduria, kad pirmojo karantino pradžioje, kai dar nebuvo aišku, ko tikėtis iš staigių gyvenimo pokyčių, prisitaikyti prie pandeminės situacijos nebuvo lengva. 

„Viskas aplink staigiai sustojo, o pats, atrodė, dar negali sustoti, norėjosi eiti į sceną, norėjosi projektų. Užtruko laiko, kol įsijungė atostogų režimas, o kai jau atsipalaidavau, priėmiau situaciją tokią, kokia ji yra, viskas tapo daug lengviau psichologiškai. Dabar viskas atrodo paprasta, jei kažko reikia, imi ir susiskambini vaizdo skambučiu, darai konferencijas. Pavyksta surasti alternatyvių darbo metodų, tik reikia laiko, kol viskas tampa norma“, – pozityviai į šių dienų kasdienybę žiūri Š.Januškevičius.