Anželika Cholina švenčia kūrybos 25-metį: pristato J.Vachtangovo teatre režisuotus spektaklius

Šia proga antradienį sostinės centre ji surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė artimiausius savo planus. Joje dalyvavo drauge su ja dirbantys kūrėjai, tarp kurių – scenografas Marijus Jacovskis, režisierius Rimas Tuminas, J.Vachtangovo teatro aktoriai Evgenijus Kniazevas, Olga Lerman, Dmitrijus Endalcevas.

Visi jie pasidalijo įdomiausiomis mintimis apie darbo su A.Cholina užkulisius bei įdomiausias menininkės kūrybos retrospektyvos detales.

TAIP PAT SKAITYKITE: Anželika Cholina mini kūrybos 25-metį: „Jei mano spektakliai jaudina žmones – aš pati laimingiausia“

„Labai džiaugiuosi, kad šią retrospektyvą atidaro J.Vachtangovo teatras. Šios gastrolės labai brangios, teatras atvažiuoja dėl manęs. Mano svajonė – kad Lietuvos publika susipažintų su spektakliais, kuriuos pastačiau ten“, – sakė A.Cholina.

Į Maskvą ji išvyko 2008 metais, sulaukusi ten dirbusio R.Tumino kvietimo. Tuomet režisierius pakvietė A.Choliną statyti spektaklio „Moterų dainos“. „Tai labai gilus, jaudinantis spektaklis. Tuminas jį jau buvo matęs Lietuvoje ir būtent juo norėjo pradėti darbą J.Vachtangovo teatre. Kad niekam paskui nereiktų aiškinti, kokios estetikos galima tikėtis“, – šiandien su šypsena savo pirmą spektaklį garsiajame rusų teatre prisiminė A.Cholina.

Pasak jos, pati pradžia nebuvo lengva. Režisierė sulaukė ne vieno arogantiško žvilgsnio ir skeptiškos nuomonės, ne vienam teko įrodyti, kad ji – ne ką prastesnė kūrėja nei vietinės žvaigždės. Tačiau jos spektaklis „Moterų dainos“, o vėliau – „Ana Karenina“ taip sužavėjo kritikus, kad ji tapo viena iš pretendenčių pagrindinei Rusijos teatro premijai „Auksinė kaukė“ gauti.

Šiandien A.Cholina – itin gerbiama J.Vachtangovo teatre. Ji dirba su žinomais, pripažinimą spėjusiais pelnyti rusų aktoriais. Pasak jos, dirbdama Maskvoje ji suprato, kad visi žmonės gali šokti, tik ne visi apie tai patys žino.

„Aš leidžiu jiems apie tai sužinoti, – šyptelėjo A.Cholina. – Nesupaprastinu choreografijos dėl tam tikrų fizinių duomenų. Aš išmokau aktorius judėti, šokti. Dirbdama su jais supratau, kad negaliu pasiūlyti abstrakčių kombinacijų. Scenoje reikia kurti prasmę. Tai yra daug išraiškingiau, nei būti gerai treniruotu baleto artistu. Baleto artistus reikia mokyti kurti vaidmenis.“

Kone visi A.Cholinos spektakliai pastatyti pagal klasika vadinamus kūrinius. J.Vachtangovo teatre ji sukūrė šokio spektaklius „Aną Kareniną“, „Otelą“, „Moterų krantą“, didžiosiose Lietuvos scenose pastatė kūrė baletą „Barbora Radvilaitė“, operetę „Madam Pompadur“, šokio spektaklį „Ana Karenina“, miuziklą „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“. 

Choreografė sakė, kad klasikinius kūrinius režisuoti imasi ne šiaip sau. Pasak jos, tokia laiko patikrinta literatūra pati vertingiausia, knygose aprašomos temos – aktualios iki šių dienų.

„Man įdomu prisidėti prie autoriaus, įdomu savitai jį išreikšti. Tačiau aš niekuomet su juo nekonkuruoju. Priešingai – stengiuosi jį atskleisti. Nėra prasmės piršti savo neva originalaus matymo kūriniui, kuris yra tobulas. Bet kuri ultramoderni interpretacija visada kūrinį sugadina. Tuomet scenoje matau tik manierą, režisieriaus norą išsišokti“, – kalbėjo A.Cholina.

Nepaisant to, kad pastaraisiais metais didžioji dalis jos kūrybinio kelio driekėsi Maskvos teatre, A.Cholina vadina save Lietuvos patriote, o darbą Rusijoje vadina tiesiog galimybe, kurios negalima praleisti.

„Išvažiavau ne todėl, kad man ten įdomiau. Aš tiesiog neturiu čia darbo. Lietuvoje statau naujus spektaklius, tai yra mano duoklė šaliai. Visuomet esu pasiruošusi kurti, daryti, dirbti čia – tik pakvieskite mane! Maniau, kad man nereikės tiek daug laiko įrodinėti, tačiau tai tęsiasi. Na, bet tokia realybė“, – sakė A.Cholina.

Darbas J.Vachtangovo teatre ją išmokė daugelio dalykų, tačiau tas pamokas režisierė matuoja nebent naujais spektakliais. Pasak jos, kaskart statant naują spektaklį, viską tenka pradėti nuo nulio. Tuomet visi – tiek ji, tiek artistai – yra lygūs ir turi vienas kitam iš naujo įrodyti, jog kažką sugeba.

„Kartais juokais sakau, kad jei norite, jog žinočiau, kiek jūs esate nuveikę, tiesiog apsivilkite marškinėlius su užrašu, kad esate liaudies artistas, ir aš žinosiu. Jei norite tokio santykio. Nesureikšminu artisto svarbos. Visi atėję į repeticijų salę yra lygūs“, – savo mintį patvirtino A.Cholina.

Jau šiandien J.Vachtangovo teatre ji turi ne tik daugybę gerbėjų, bet net ir savotiškų pasekėjų, kurie bando kurti laikydamiesi panašaus braižo. Tokia situacija anaiptol nepiktina A.Cholinos. Neva, jei yra kas nors, kas bando tave pamėgdžioti – tai tik džiugina. Vadinasi, dirbi gera kryptimi.

Spalio 20 – gruodžio 28 dienomis Lietuvoje savo darbų retrospektyvą pristatanti kūrėja jau ruošiasi ir naujiems planams. Kitų metų sausio mėnesį ji drauge su R.Tuminu pristatys šokio spektaklį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Maskvoje statys „Katerina Izmailova“ – vėl laukia nauja patirtis.