Anželos ir Žygimanto Gečų kelionė į Taso salą: marmuriškas grožis, vienas nusivylimas ir nuotykiai

Anželos ir Žygimanto Gečų atostogos Taso saloje / Asmeninio albumo nuotr.
Anželos ir Žygimanto Gečų atostogos Taso saloje / Asmeninio albumo nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
A
A

Atostogas Tase praleidusi Anželos ir Žygimanto Gečų šeima vieningai sutaria, jog kelionė į šią Graikijai priklausančią salą viršijo jų lūkesčius. „Nors ir nedidelė sala, ji mus tikrai nustebino savo didingais kalnais, paplūdimiais ir jų įvairove, o svarbiausia – maloniais žmonėmis“, – pasakoja Anžela.

Kartu keliaujantys Anžela ir Žygimantas bei jų sūnus Žakas vertina poilsį kartu: Taso saloje jie suprato, jog tai – turistų neperpildyta vieta, puikiai tinkanti šeimos atostogoms, rašoma pranešime spaudai. Be to, malonios patirtys juos lydėjo jau nuo pat pirmųjų minučių Graikijoje.

„Į salą iš žemyninės Graikijos plukdo keltas, todėl „Itaka“ atstovai perspėjo, kad mus visą kelią lydės žuvėdros. Labai norint, galima su jomis pabendrauti, žinoma, tik rankose turint užkandžių. Tad, leidžiantis saulei ir grožintis aplinkiniais vaizdais, duoniukų pagalba pavyko susidraugauti su kelto palydovėmis“, – sako A.Gečienė.

Anžela ir Žygimantas Gečai su sūnumi Žaku
Anžela ir Žygimantas Gečai su sūnumi Žaku / Asmeninio albumo nuotr.

Į kalno viršūnę – tik visureigiu

Į Taso salą atvykę Gečai nesiruošė ilsėtis prie baseino, tad leidosi į kelionę po salą. Čia dar tik atvyksiantiems Žygimantas pataria išsinuomoti visureigį: automobilis – būtinas keliaujant po apylinkes, bet praverčia toks, su kuriuo pravažiuoti galima visur.

„Jau pirmąją atostogų dieną ėmėmės rimčiausios užduoties – pakilti į aukščiausią salos kalno Ipsarion viršūnę. Didžioji dalis kelio – žvyras ir akmenys, tad reikia šiek tiek drąsos ir, be abejo, tinkamo automobilio – visureigio. Tačiau patyrusiems vairuotojams keblumų pakilti iki viršaus nekils – svarbu išsiaiškinti, kuriuo keliu geriausia važiuoti link viršūnės“, – teigia Ž.Gečas.

Gečai – adrenalino mėgėjai, todėl jie, nors ir netyčia, pasirinko sudėtingesnį kelią, kupiną iššūkių. Vis dėlto, pamatyti vaizdai – pakilimas virš debesų, kerinčios salos panoramos ir netgi pakeliui sutiktas vėžlys – atpirko bet kokius išbandymus.

Anžela Gečienė
Anžela Gečienė / Asmeninio albumo nuotr.

Vienas už kitą labiau kerintys paplūdimiai

Nusileidę nuo Taso viršūnės, Gečai tęsė kelionę po įspūdingus salos paplūdimius, vienas kurių įsikūręs visai šalia didžiulės marmuro kasyklos. Tasą Marmuro sala vadina ir patys keliautojai, kalnuose pravažiavę pro ne vieną tokią kasyklą.

„Iki Marmuro paplūdimio (Marble Beach) vingiuoja netrumpas, tačiau marmuriškai baltas keliukas, tad čia vėl pravertė išsinuomotas visureigis. Pats paplūdimys pasitiko mus su muzika ir begale patogių gultų, šiaudinių skėčių bei marmurinių stalų. Taip ir buvo: atsiguli ant gulto, o šalia tavęs – didžiulis, nugludintas marmuro gabalas, atstojantis stalą. Gražu, patogu, ir praktiškai nemokamai – vos už kavos puodelio kainą galėjome mėgautis įspūdingo grožio paplūdimiu ir žydru jūros vandeniu, gaiviai skalaujančiu marmuro akmenukus“, – pasakoja Anžela.

Žygimantas Gečas su sūnumi Žaku
Žygimantas Gečas su sūnumi Žaku / Asmeninio albumo nuotr.

Gečų šeimą taip pat sužavėjo ir kitas Taso salos paplūdimys – Golden Beach. Palangą jiems priminęs paplūdimys – kur kas platesnis ir ilgesnis, o šalia įsikūrusios vietinės parduotuvėlės, barai ir tavernos vilioja savitu grožiu.

Gamtos ir žmogaus sukurto grožio harmonija keliautojus užbūrė apsilankius La Scala paplūdimyje: gražiai pasodintos palmės, puošnūs gultai, džiunglių stiliaus medinėmis konstrukcijomis dengta pakrantė ir atskiros VIP zonos poilsiautojams.

„Vienoje tokių zonų visą dieną praleidome ir mes – vos keli metrai iki jūros. Labai įsiminė ta nuostabi akimirka, kai mūsų sūnus suposi ant paplūdimyje esančių sūpynių, o prieš jį – žydra jūra“, – prisimena A.Gečienė.

Papirko vietinių draugiškumas

Keliaudami po Tasą, Gečai lankėsi įvairiuose miesteliuose, viename kurių jiems buvo be galo smalsu išvysti seniausią saloje alyvuogių aliejaus gamybos agregatą. Be abejo, keliautojai įsigijo ir vietoje spaudžiamo, tyro alyvuogių aliejaus – tai vienas dažniausių pasirinkimų lauktuvėms iš Taso salos.

Kiti salos miesteliai Gečus taip pat žavėjo savo siauromis gatvelėmis, mediniais balkonais, spalvingais namais, visur tvyrančia žaluma ir vietinėmis tavernomis, kuriose susipažino su vietiniais gyventojais.

„Užsukome į ne vieną jų – užkandžiui, gėrimui, elementariausiam smalsumui patenkinti, kur sutikome daug mandagių ir mielų žmonių. Maloniai nustebino tai, kad didžioji dalis žmonių kalba anglų kalba. Nebūtinai ta anglų kalba bus taisyklinga, tačiau susikalbėti galima su visais“, – tikina A.Gečienė.

Anžela Gečienė
Anžela Gečienė / Asmeninio albumo nuotr.

Bangas skrodžiantis kateris ir... nepamatyti delfinai

Gečai adrenalino vaikėsi ir išsirinkę kitą ekstremalius pojūčius suteikiančią pramogą – pasiplaukiojimą kateriu. Susibičiuliavę su čia taip pat atostogaujančia lietuvių pora, jie kartu leidosi į kelionę aplink salą jūra.

Kaip pasakoja Žygimantas, nuomojami kateriai – nauji, patogūs ir manevringi, o norint juos vairuoti, nereikalingos jokios specialios licencijos. Be to, išsinuomotą katerį vairuoti galima patiems, be kapitono ar kieno nors pagalbos.

„Vos per kelias valandas apžvelgėme nemažai salos pakrančių, pasimaudėm, stebėjom plaukiojančias žuvis. Labiausiai laukėme pasirodančių delfinų, ir nors šįkart jų nepamatėme, geros nuotaikos dėl to nepraradome – pamatysime juos kitąkart. Tikrai rekomenduotume kiekvienam keliautojams ryžtis tokiam pasiplaukiojimui aplink salą“, – pataria Ž.Gečas.

Fotogalerija: