Apie „Euroviziją“ kalbininko akimis

1955 m. Monake, Europos transliuotojų sąjungos (EBU) komiteto posėdžio metu, generalinis Šveicarijos televizijos komiteto pirmininkas Marcelis Bezençonas pasiūlė surengti tarptautinį dainų konkursą, kurį vienu metu transliuotų visose dalyvaujančiose šalyse. Pirmasis Europos šalių atlikėjų konkursas įvyko 1956 m. gegužės 24 dieną Šveicarijos mieste Lugane. Tuomet „Eurovizijoje“ dalyvavo tik septynios šalys: Nyderlandai, Šveicarija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Italija.

Nuo 1956 iki 1965 nebuvo taisyklių, ribojančių, kokiomis kalbomis gali dainuoti konkurso dalyviai. Tačiau jau 1966 m. buvo priimtas nutarimas, kad konkursinės dainos turi būti atliekamos viena iš oficialių konkurse dalyvaujančių šalių kalba. 

Ši taisyklė buvo panaikinta 1973 m. ir konkurso dalyviams vėl buvo leista dainuoti bet kokia kalba. Nuo to laiko nemažai atlikėjų, įskaitant legendinę grupę „ABBA“, atliko dainas ne valstybine šalies, o anglų kalba. Tačiau jau 1977 m. Europos transliuotojų sąjunga (EBU) nutarė grąžinti buvusią lingvistinę taisyklę, kurią privalėjo taikyti visos šiai sąjungai priklausančios šalys, išskyrus Vokietiją ir Belgiją.
 
1999 m. organizatoriai dar kartą nutarė atkurti buvusią konkurso tvarką ir panaikino visas taisykles, susijusias su kalbų vartojimo apribojimais. 2003 m. Belgija sukūrė ir įrašė dainą išgalvota kalba, o 2006 m. Danijos atstovai atliko dainą pusiau anglų, pusiau fiktyvia kalba. Nuo to laiko konkurse dalyvaujančios valstybės dažnai kūrė dainų tekstus keliomis kalbomis, neretai anglų ir savo šalies valstybinė kalba ar kelių kalbų mišiniai.

„It's Just a Game“ – tai 1973 m. Norvegijos atstovo Bendiko Singerso atlikta daina, kurioje konkurso dalyvis pavartojo daugiausia kalbų. Ši daina buvo atlikta anglų, prancūzų, ispanų, italų, olandų, vokiečių, airių, serbų-kroatų, hebrajų, suomių, švedų ir norvegų kalbomis. Šių metų „Eurovizijos“ atstovės iš Bulgarijos dainos „Love Unlimited“ tekste taip pat buvo girdimos frazės bulgarų, turkų, graikų, ispanų, serbų-kroatų, prancūzų, rumunų, italų, azerbaidžaniečių, arabų ir anglų kalbomis.

Iki 2012 m. tik 3 valstybės nedainavo savo valstybine kalba: Azerbaidžanas, Baltarusija ir Monakas. Tiesa, Bulgarijos atstovės šių metų „Eurovizijos“ dainoje galima išgirsti kelias frazes azerbaidžaniečių kalba.

Neretai scenoje galima išgirsti ir kai kurių kalbų tarmių, pvz., Austrijos atlikėjas Alfas Poieris ryžosi auditorijai pateikti ironišką dainą „Weil der Mensch Zahlt“ Štirijos dialektu, o šiais metais Austrijos atstovai ‒ grupės „Trackshittaz“ nariai, eurovizinę dainą atliko gimtąja austrų bavarų (Miulfyrterio regiono) tarme. Aistė Smilgevičiūtė taip pat atstovavo Lietuvai „Eurovizijoje“ Izraelyje (1999 m.) su folklorine daina „Strazdas“, kurią atliko žemaičių tarme.

„Eurovizijos“ istorijoje buvo ir kuriozinių atvejų, kai dainose skambėjo ne rišlus tekstas, o padriki žodeliai. Pavyzdžiui, 1968 m. „Eurovizijos“ dainų konkursą su daina „La La La“ laimėjo ispanė Massiel. Skiemuo „la“ dainoje nuskambėjo 138 kartus.

Vis dėlto anglų kalba yra sėkmingiausia konkurse. Nenuostabu, juk anglų kalba yra oficiali konkurso kalba ir populiari visame pasaulyje, todėl daugelis dainų kūrėjų iš karto mąsto apie platesnę auditoriją.

Per visą „Eurovizijos“ dainų konkurso istoriją net 27 „Eurovizijos“ nugalėtojai savo dainas atliko angliškai.

Ne išimtis ir šių metų „Eurovizijos“ dainų konkursas – jame triumfavo Švedijos atstovė su šokių daina „Euphoria“, kurią dainininkė atliko anglų kalba. Vis dėlto, į trejetuką pateko valstybės, išsiuntusios atstovauti dainas, atliktas ne anglų kalba. Rusijos daina („Buranovskije babuški“, Party for Everybody“)  buvo pirmoji, atlikta „Eurovizijoje“ anglų ir udmurtų kalba, priklausančia finougrų kalbų grupei. Trečioje vietoje liko jau antrą kartą „Eurovizijoje“ dalyvaujantis serbas Željko Joksimovič, gimtąja kalba atlikęs lyrišką dainą „Nije Ljubav Stvar“ (Meilė ‒ ne daiktas).

2012 m. „Eurovizijos“ dainų konkurse net 26 dainos buvo atliktos anglų kalba (iš jų – 16 finalininkų), 11 valstybių atstovai atliko dainas valstybine šalies kalba (iš jų 6 pateko į finalą). Taip pat buvo atliktos 5 dainos, kuriose buvo derintos kelios kalbos. 

Ką gi, nekantriai lauksime 58-ojo tarptautinio dainų renginio, kuris kitąmet vyks ne taip ir toli: kitoje Baltijos jūros pusėje, Švedijos sostinėje Stokholme.

„Skrivanek“ vertimų biuras
(Remtasi užsienio spauda)

STATISTIKA:

Pirmasis 2012 m. „Eurovizijos“ pusfinalis:
18 dainų: 13 dalyvių atliko dainas anglų kalba, 2 šalių atstovai ‒ pusiau angliškai, pusiau kita kalba (ispanų (Rumunijos atstovai) ir udmurtų (Rusijos atstovės)), savo šalies valstybine kalba dainavo 3 šalys (Suomija, Albanija, Austrija). 

Antrasis 2012 m. „Eurovizijos“ pusfinalis:
18 dainų: 10 dalyvių atliko dainas anglų kalba, 7 – savo gimtąja kalba (serbų, makedonų, portugalų, slovėnų, kroatų, estų ir bosnių kalba), 1 – įvairiomis kalbomis (bulgarų atstovė).

Į finalą be kovos patekusios valstybės: Anglija, Prancūzija, Italija, Azerbaidžanas, Ispanija, Vokietija
6 dainos: 3 dalyviai atliko dainas anglų kalba, 2 – gimtąja kalba pavartodama angliškus žodžius (Prancūzija, Italija), 1 – gimtąja kalba.

VISOS KONKURSINĖS DAINOS:
26 dainos – anglų kalba
11 dainų – gimtąja kalba
5 dainos – kalbų mišinys

Finalininkai:
16 – anglų kalba
6 – gimtąja kalba  
4 – kalbų mišinys