Apie ką galvoja būsimieji tėčiai

Žinoma, būsimųjų tėčių rytais nepykina, jiems netinsta kojos ir nuo papildomų kilogramų neskauda nugaros. Visgi kai nėštumo teste išryškėja dvi ilgai lauktos (ar nelabai) juostelės ir ypatingosios žinios proga pagaminame šventinę vakarienę, išgirsta žinia dažno vyro veido nenušviečia. Geriausiu atveju užstringa kąsnis gerklėje, o akys išduoda šoką. Kaip jis gali šitaip šaltai reaguoti į tokią naujieną! Būsimoji mamytė papučia lūpas... Ir, tiesą pasakius, visai be reikalo. Tai, kad jis nepuolė šokinėti iš laimės, dar nereiškia, kad bus blogas tėtis ar susirinkęs daiktus spruks iš namų. Pirmoji reakcija išduoda paprastą tiesą – vyras visų pirma pagalvoja apie netrukus užklupsiančias didžiules permainas, kurios gąsdina kiekvieną.

Ko bijo vyrai?

„Kokia baimė juos gali jaudinti? Juk ne jiems teks valandų valandas kankintis veriamiems sunkiai pakeliamo skausmo!“ – egoistiškai susimąstome. O jie lygiai taip pat (egoistiškai) vieną po kitos mintyse dėlioja savas priežastis...

Pašalinis. Štai santykių psichologė Susana Quilliam tikina, kad viena labiausiai paplitusių baimių, gąsdinančių net drąsiausius vyrus, yra baimė tapti nebereikalingam. O jei žmona vaiką mylės taip stipriai, kad visai pamirš jį – iki šiol buvusį vienintelį išrinktąjį? O jei jam liks tik antroji vieta jos gyvenime? Taip, nerimauti yra dėl ko, nes bejėgis mažas žmogutis, ką tik pasibeldęs į ne itin draugišką pasaulį, savimi tikrai nepasirūpins...

Meilės alkis. O kaipgi... seksas? Nejau nuo šiol teks vartyti žurnalus su pusnuogėmis gražuolėmis ar spoksoti suaugusiesiems skirtus filmus. Nereikėtų, jei vyrai patikėtų, kad jųdviejų suartėjimas vaisiui pakenkti negali, o kas savaitę vis labiau į prinokusį obuoliuką panašėjantis mylimosios kūnas juk netrukus vėl bus toks pat kaip anksčiau. Žinoma, ne visada nėštumas praeina sklandžiai ir sekso kartais tenka atsisakyti. Tačiau juk tai nėra vienintelis būdas parodyti vienas kitam dėmesį ir švelnumą.

Branda. O kur dar nerimas dėl prabėgusių gražiausių gyvenimo metų. Išgirdus žinią apie būsimą tėvystę, prieš vyrų akis iškyla bemiegės naktys, vystyklai, ant pečių užgulantys buities rūpesčiai, vėliau darželio ir mokyklos reikalai. Žiūrėk, jau ir senatvė ne už kalnų... O dar tiek daug nepamatyta, nenuveikta!

Pinigai. Ir galiausiai, kai lengvam šokui praėjus būsimasis tėvelis nedrąsiai paklausia, kiek kainuos mažojo kraitelis, nejučia peršasi dar vienas klausimas: „Ar sugebėsiu išlaikyti šeimą?“ Juk vien dėl to, kad netrukus pagausės šeima, darbdavys nepadidins atlyginimo, o bankas nesumažins paskolos palūkanų. Vaikiškų prekių pardavėjai taip pat širdies nepaglosto. Priešingai, kiekviena, bent pirmą kartą besilaukianti moteris, savo mažyliui pirks tik tai, kas gražiausia ir geriausia. Tad kodėl tuo nepasinaudojus?..

Reikalauju dėmesio!

Internetas knibždėte knibžda nuo būsimųjų mamyčių diskusijų apie tai, ar vyrai joms skiria pakankamai dėmesio. Vienos gardžius pusryčius kerta lovoje patogiai apkamšytos pagalvėmis, o kitoms ne tik juos paruošti, bet dargi ir vyrą pamaitinti reikia. Žinoma, tai tik simbolinis pavyzdys. Tačiau vyrai išties ne vienodai reaguoja į nėščias mylimąsias. Vieni rūpinasi iš visos širdies, kad jos būtų laimingos ir kuo lengviau išgyventų šį periodą, kiti visiškai ignoruoja nėštumą ir mano, kad gyvenimas turi tekėti įprasta vaga. Galų gale pirmieji mėnesiai išties apgaulingi – kūnas lyg ir tas pats, tačiau staiga iš kažkur atsiranda keisti reikalavimai. Juk iš akių nematyti hormonų audrų, gerklėje nuolatos juntamo šleikštulio ir kūną apleidžiančių jėgų. Tad nieko nuostabaus, kad besikeičiančias mylimosios nuotaikas vyras laiko nepagrįstais kaprizais.

Na, o kartais tiesiog pačios prašomės palikti mus ramybėje. Vargu ar kils ranka rūpintis ir lepinti moterį, kuri, užvaldyta lizdo sukimo sindromo, mikliai blizgina langus, šveičia grindis ir tyliai rezga mintį, kokia spalva išdažyti netrukus atkeliausiančio vaikelio kambarį. Tokioms būsimosioms mamytėms, be jokios abejonės, save palepinti teks pačioms.

Gimdymas dviese

Kažkada gimdymas buvo giminės moterų, o dabar – tik moters ir vyro reikalas. Tenka pripažinti, jog būsimojo tėčio pagalba sunkią akimirką išties nepakeičiama – tiek aptariant su gydytoju gimdymo planą, palaikant už rankos sunkią gimdymo akimirką, ar raminant užklupus panikai ir baimei. Juolab kad vyro dalyvavimo gimdyme šalininkai tikina, jog tai gali padėti jam užmegzti ir artimesnį ryšį su kūdikiu bei palengvinti gimdymo procesą (tiesa, šie teiginiai nėra moksliškai įrodyti, bet... dvasinius dalykus mokslu ne visada ir įmanoma pagrįsti).

Visgi ne visi vyrai veržiasi į gimdyklas, nors savo nenoro dėl baimės pasirodyti silpnam dažnai nepripažįsta. Tik nereikia galvoti vien apie tai, kad vyras baiminasi nemalonių vaizdų, klyksmo ar silpnumo akimirką ištiksiančio alpulio. Tiesiog vyrus per gimdymą dažnai užvaldo bejėgiškumo jausmas – matyti kenčiantį mylimą žmogų ir negalėti jam padėti išties nėra lengva. Tad kad ir kaip norėtųsi artimo žmogaus šalia, tegul tai būna ne primygtinis reikalavimas, o laisvas jo paties pasirinkimas. Faktas, kad išrinktasis pats nenukirpo savo mažyliui virkštelės, tikrai nereiškia, kad jis bus prastesnis tėtis.

Pastraipa būsimiems tėčiams

Tad ką daryti, kad netikėtai pribloškusi žinia apie nėštumą pamažu virstų maloniu laukimu? Atsakymas paprastas – rinkti informaciją, kuri padėtų atrasti būdų, kaip suteikti partnerei reikiamą pagalbą. Tai ypač aktualu besilaukiantiems pirmojo vaikelio, nes tokie tėveliai mažiausiai žino, ko galima tikėtis iš nėštumo. Turbūt patraukliausias ir mažiausiai pastangų reikalaujantis informacijos šaltinis – įvairūs nėštumo kursai. Kai kuriose būsimųjų tėvelių mokyklose vyksta netgi specialios paskaitos vyrams. Jose jie gali išsamiau sužinoti apie gimdymą, ko iš jo tikėtis, kaip pasiruošti ir kaip prisidėti prie mažojo žmogučio atėjimo į šį pasaulį.

Nėra noro kelias valandas sėdėti apvalainų moteriškių ir sentimentalių vyrų ratelyje? Tuomet kalbėkitės! Dviese. Visa perskaityta ir išgirsta informacija galima kuo puikiausiai pasidalyti net vakare, prieš miegą. Dalykitės apmąstymais apie ateitį, planuokite artėjančius pokyčius, garsiai pasvajokite. Tik taip sunkiai įsivaizduojamas „monstriukas“, nuo kurio smūgių vakarais linguoja mylimos moters pilvas, jūsų vaizduotėje virs laukiamu kūdikiu.

Beje, informacija tėveliams ne tik padeda anksčiau ir intensyviau įsitraukti į nėštumą ir išvengti neigiamų emocijų, bet ir užmegzti ryšį su dar negimusiu kūdikiu. Tai, psichologų tvirtinimu, gali būti laikoma tėvystės pradžia ir svarbiu indėliu į tolesnius tėčio ir vaiko santykius.

Įdomu žinoti

Norite tikėkite, norite ne, tačiau depresija po gimdymo serga ne tik moterys. Ištyrus 5 000 sutuoktinių porų, auginusių kūdikį iki 9 mėnesių, paaiškėjo, jog nuo po gimdymo atsirandančios depresijos serga 14 procentų moterų ir net 10 procentų vyrų. Tiesa, ligos atsiradimo priežastys yra skirtingos. Moterims depresija diagnozuojama dėl fiziologinių pokyčių organizme, o vyrams – dėl psichologinių (dėl dėmesio, intymumo stokos ir pan.). Esant nepakankamai informacijos apie vyrų būseną, gydymas taip pat gerokai skiriasi. Moterų atveju į tai atsižvelgiama rimtai, o vyrams depresija diagnozuojama retai, tad pastarieji, neretai užuot padėję žmonoms, nusprendžia patys „gydytis“ baruose.

Dvigubas nėštumas

Nors esama nuomonės, kad vyrams nelemta patirti nėštumo metu pasirodančių fiziologinių ir psichologinių organizmo pokyčių, tai yra ne visai tiesa. Pasirodo, net 23 procentai būsimųjų tėvelių žmonai besilaukiant skundžiasi rytiniu pykinimu, nevalingu noru nuolat užkandžiauti, juos labiau valdo emocijos. Kaip ir moterims, jiems norisi dažniau tvarkyti namus ar suvalgyti ko nors neįprasto ar iki šiol nemėgto. Tokia būsena vadinama empatija ir paprastai yra būdingesnė vyrams, galintiems pasigirti ypač artimu ryšiu su partnere.