Apie kontracepcijos priemonių istoriją savo žiniomis dalijasi garsios moterys

Charizmatiškoji Amerikos lietuvė, verslininkė Lidija Rasutis, išgirdusi pokalbio temą, šypteli. „Subtilios informacijos teiraujatės, – šmaikštauja moteris. – Net neabejoju, kad skirtingos pasaulio šalys senovėje saugodavosi skirtingai. Moterys po santykių greičiausiai apsiprausdavo įvairiais žolelių nuovirais, antpilais, ekstraktais. Vyrai, vengdami nepageidaujamos tėvystės, galbūt spėdavo laiku nutraukti meilės žaidimus. Lietuvoje, esu girdėjusi, seniau moterys naudodavo rūtas. Šio augalo arbata sukeldavo persileidimą“.

Dainininkė Eva į klausimą, kokias kontraceptines priemones poros naudodavo senovėje, atsako lakoniškai. „Galbūt mano žinios šiuo klausimu ir skurdokos, nes niekada tuo nesidomėjau, bet manau, kad moterys TEN prieš ar po santykių įsikišdavo įvairių iš žolelių paruoštų mišinių, pavilgų. Spėju, kad poros dažnai naudodavo ir nutrauką lytinį aktą“, – dėsto atlikėja.

TV projektų administratorė, dainininkė Ingrida Kazlauskaitė teigia girdėjusi, kad seniau nėščios moterys gerdavo įvairių žolelių arbatų, kurios sukeldavo kraujavimą ir persileidimą. „Kažkur skaičiau, kad senovės Romoje gladiatoriams irgi buvo ruošiama specialių arbatų. Tačiau tuo tikslu, kad sumažintų lytinį potraukį ir vyrai galėtų galvoti apie savo tiesiogines pareigas – kariavimą. Viduramžiais vietoj prezervatyvo buvo naudojamos gyvulių žarnos. Tokie prezervatyvai buvo daugkartinio naudojimo“, – teigia I.Kazlauskaitė.

Nuo krokodilo išmatų iki rūtų

Kad ir kokie (ne)tikslūs būtų žinomų žmonių atsakymai į klausimą – kokias kontracepcijos priemones naudojo mūsų protėviai, verta atkreipti dėmesį į tai, jog pirmosios kontraceptinės priemonės buvo paminėtos maždaug 2000 m. prieš Kristų viename Egipto papiruse. Jame teigiama, kad nuo nėštumo apsaugo rūgštinę terpę makštyje turinčios sukelti medžiagos. Egiptietės šiuo tikslu naudodavo krokodilo išmatas, jas maišydavo su žolėmis ir medumi. Deja, jos nežinojo, kad išmatos sukurdavo priešingą terpę – šarminę, reikalingą spermatozoidams išgyventi. Tikėtina, kad ši kontraceptinė priemonė labiau veikdavo dėl savo nemalonaus kvapo – vyrai tiesiog neatlikdavo savo pareigos iki galo.

Senovės Kinijoje moterys, norėdamos nepastoti ar sukelti persileidimą, gurkšnodavo karštą gyvsidabrį. Šis cheminis elementas, naudotas kontracepcijos tikslais, senovėje buvo pats veiksmingiausias, mat išprovokuodavo paralyžių, traukulius, psichikos pakrikimus, galiausiai net mirtį. Akivaizdu, kad nėštumas tokiais atvejais buvo tikrai neįmanomas. 

Senovėje moterys, vengdamos vaikų, į makštį kišdavo pusę citrinos, taip pat kempinę, išmirkytą acte. Kaip kontraceptikas buvo vartojama ir stipri rūtų arbata.

Daugkartinio naudojimo prezervatyvai?

Seniausiais žinomais prezervatyvais, anot mokslininkų, derėtų laikyti viduramžiais naudotas apsaugos priemones, pagamintas iš žuvies ir gyvūnų žarnų. Anuomet prezervatyvai buvo daugiau naudojami, siekiant užkirsti kelią venerinėms ligoms, o ne apsisaugoti nuo nėštumo.

Pirmasis prezervatyvą pradėjęs naudoti kontraceptiniais sumetimais buvo vienas garsiausių visų laikų meilužių – Giacomo Casanova. Jis naudodavo ne tik iš gyvūnų žarnas, bet ir lino medžiagos maišelius, surišamus juostele.

Įdomu yra tai, kad skirtingai nuo šiuolaikinių, pirmieji prezervatyvai iš gumos (jie pradėti gaminti XIX a. penktajame dešimtmetyje, išradus gumos vulkanizavimo būdą) buvo daugkartinio naudojimo. Po lytinių santykių vyrai juos išplaudavo, ištepdavo vazelinu ir saugodavo medinėse dėžutėse iki kito naudojimo.

Šiandien populiariausia – hormoninė kontracepcija

Taip tvirtina ginekologė, medicinos mokslų daktarė Žaneta Kasilovskienė, kasdien bendraujanti su dešimtimis moterų, kurioms aktualūs kontracepcijos klausimai, bei vaistininkė Jūratė Cijunaitienė, sulaukianti ne vienos jaunos merginos ir moters klausimų, kaip teisingai vartoti vienas ar kitas priemones, prašymo parduoti skubios kontracepcijos preparatų.

„Pirmosios hormoninės kontraceptinės tabletės buvo išrastos daugiau nei prieš 50 metų JAV. Jos sukėlė tikrą perversmą nėštumo planavimo procesuose. Šiandien hormoniniai kontraceptikai yra skirstomi pagal jų įsisavinimo būdą – tai būtų tabletės, pleistras, žiedas, hormoninė spiralė. Sudėtiniai geriami kontraceptikai gali būti vienfaziai, dvifaziai, trifaziai ir net keturfaziai preparatai. Populiariausi yra vienfaziai, kai kasdien geriama ta pati hormonų dozė (pakuotėje visos tabletės yra vienodos dozės), nors kartais skiriami keliafaziai preparatai“, – teigia gydytoja.

Anot ginekologės Ž.Kasilovskienės, hormoninė kontracepcija susideda iš dviejų pagrindinių dalių: sintetinio estrogeno (jis visuose preparatuose yra vienodas, išskyrus vieną naują keturfazį preparatą su natūraliu estrogenu) bei progesterono (jo kiekis bei sudėtis skirtinguose preparatuose paprastai skiriasi). „Apsisaugoti nuo nėštumo faktiškai pakanka tik progesterono, tačiau estrogenas reikalingas tam, kad ciklas būtų reguliarus. Preparatai, kurių sudėtyje yra vien tik progesteronas – tai vadinamoji greitoji kontracepcija bei vaistai, kurie paprastai skiriami maitinančioms moterims“, – tvirtina medikė.

Vaistininkė J.Cijunaitienė priduria, kad hormoninės kontracepcijos priemonės pasirinkimą iš esmės lemia moters amžius ir gyvenimo būdas. „Vyresnių klasių moksleivės, studentės dažniausiai renkasi barjerinės apsaugos priemonę – prezervatyvą, mat santykiai dažniausiai nėra reguliarūs, partneriai – ne nuolatiniai. Jaunos, aktyvų gyvenimo būdą propaguojančios moterys, turinčios nuolatinį lytinį partnerį, taip pat jaunos mamos mielai renkasi kontraceptines tabletes, pleistrą arba žiedą. Vyresnio amžiaus moterims, kurioms dar nėra prasidėjusi menopauzė, ir jos gyvena aktyvų lytinį gyvenimą, priimtiniausios yra tabletės, kai kurios jų ryžtasi įsidėti gimdos spiralę“, – pasakoja vaistininkė.

Kaip teigia J.Cijunaitienė, akivaizdu, kad viena populiariausių hormoninės kontracepcijos priemonių  vis dar išlieka tabletės. Palyginus jų pardavimus, pastarųjų paklausa per pastaruosius metus nesumažėjo.