Apie mediko karjerą svajojęs tapytojas T.Tručilauskas: „Tikiu, kad vaizdas gydo“
Paauglystės svajones tapti mediku į visišką atsidavimą tapybai išmainęs Tadas Tručilauskas tiki, kad harmoningas vaizdas gydo. Šios idėjos vedamas jis pastaruosius porą metų intensyviai kūrė kasdien. Produktyvus menininkas savo tapybą penktadienio vakarą pirmą kartą pristatė plačiajai visuomenei – „Grafo galerijoje“ Vilniuje atidaryta personalinė jo paroda kodiniu pavadinimu „U3M“.
Paveiksluose susilieja realybė ir sapnai
T. Tručilauskas atskleidžia, kad didžioji dalis jo darbų gimsta susipynus ryškioms realybės ir sapnų patirtims. „Mano tikslas – suteikti kuo daugiau teigiamų emocijų parodos lankytojams. Tikiu, kad harmoningas vaizdas gali gydyti. Pristatydamas savo pirmąją parodą siekiu, kad kiekvienas, užsukęs į galeriją, išeidamas jaustųsi geriau“, – pasakoja T. Tručilauskas, paauglystėje svajojęs apie neurochirurgo ar psichiatro karjerą.
Menininkas sako, kad kodinis parodos pavadinimas „U3M“ gimė neatsitiktinai. „Mano kasdienybėje gausu simbolių – raidės, skaičiai, figūros nuolat lydi mano kūrybą. Parodos pavadinimas – tai lakoniškas trijų man svarbių simbolių derinys, neįpareigojantis ir neužkertantis kelio interpretuoti. Sąmoningai nenorėjau apriboti lankytojų vaizduotės“, – teigia T. Tručilauskas.
Parodos atidaryme tapytojas pristatė 43 darbus, išsiskiriančius ne tik siurrealistinių pasakojimų elementais, susipynusiais realaus pasaulio ir sapnų motyvais, bet ir unikaliu stiliumi – didelė dalis paveikslų yra sudėlioti koliažo principu. „Tapydamas sugretinu asmeninio gyvenimo įvykius ir iš jų kilusias asociacijas su kitų meno kūrinių, menininkų, subkultūrų pasakojimais ar vizualiais ženklais.“
Produktyvi darbo diena gali trukti ir 16 valandų
Buvau pasiryžęs siekti neurochirurgo ar psichiatro karjeros, tačiau besimokydamas mokykloje Berlyne ėmiau praleidinėti pamokas – nusprendžiau, jog daugiau išmokstu būdamas vienas, su teptuku.
T. Tručilauskas atskleidžia, jog ryškūs ir simboliais turtingi sapnai jį lydėdavo nuo pat vaikystės. „Nors vaikystėje ir mėgdavau piešti įvairius eskizus, paauglystėje į menininkus ėmiau žiūrėti gana skeptiškai ir stereotipiškai. Buvau pasiryžęs siekti neurochirurgo ar psichiatro karjeros, tačiau besimokydamas mokykloje Berlyne ėmiau praleidinėti pamokas – nusprendžiau, jog daugiau išmokstu būdamas vienas, su teptuku. Tapytojo kelią pradėjau šešiolikos.“
Menininkas kūryba užsiima kasdien, jam neegzistuoja nei išeiginės, nei savaitgaliai. Idealiais atvejais jo darbo diena trunka 15 ar 16 valandų. Tapytojas tiki, kad kūryba reikalauja ne tik dvasinės, bet ir fizinės stiprybės, todėl jis ne tik nuolat tobulina akademines žinias individualiai mokydamasis pas dėstytoją A. Joniką, tačiau ir intensyviai sportuoja.
„Kuriant man reikalinga dinamika. Beveik visada tapydamas klausau muzikos, dažnai imu ir šokti. Dažniausiai vienu metu tapau kelis paveikslus – tai leidžia išvengti monotonijos, o ir dirbti tampa linksmiau. Kūrybos procesas mano galvoje niekada nenutrūksta – nesvarbu, ar dirbu studijoje, ar keliauju, ar vartau knygas bibliotekoje, ar sapnuoju... Dabartinis mano gyvenimas – tai nuolatinė naujų įspūdžių, idėjų, faktūrų paieška.“
Į debiutinės T. Tručilausko tapybos parodos „U3M“ atidarymą susirinko būrys meno gerbėjų, tarp kurių – ir menininkė Danguolė Pečiukonytė-Juan Font, aktorė Kristina Kazlauskaitė, grupės „Garbanotas Bosistas“ vokalistas Šarūnas Joneikis, Vilniaus privačios gimnazijos įkūrėja Tatjana Liubertienė, profesionalus kovotojas Sergejus Moslobojevas, verslininkė Simona Klevinskė, scenografas Lukas Randersas ir kiti.
