Apie persileidimo pavojų

Pasak psichologų, toks nėštukių nerimas yra suprantamas. Net jei nėštumas klostosi sklandžiai, beveik kiekviena moteris truputėlį baiminasi, kad jos mažyliui gali nutikti kas nors negera – tai bundantis motinystės instinktas atgena į galvą tokias mintis... Ypač neramu pirmaisiais mėnesiais, kai būsimojo kūdikėlio gyvybei gresia didžiausias pavojus. Manoma, jog būtent taip atsirado ir prietaras, kad pirmuosius tris mėnesius niekam nevalia pasakoti apie savo nėštumą. Kad nenužiūrėtų ar kaip kitai nepakenktų...

Ir vis dėlto... Net ir niekam nieko nepasakojant, širdyje neramu... Tad pasidomėkime, kokia iš tiesų yra tikimybė netekti būsimo mažylio? Statistika byloja, kad savaiminiu persileidimu baigiasi maždaug apie 15 proc. nėštumų. Įdomiausia, kad net iki 70 proc. moterų patiria ankstyvą persileidimą nė neįtardamos, kad buvo pastojusios – nenutrūksta net menstruacijų ciklas, blogiausiu atveju mėnesinės vėluoja vieną kitą dieną.

Esminis klausimas: kodėl taip nutinka?

Kodėl mažajam pilvelio gyventojui nebūna lemta tapti tikru žmogumi? Priežasčių gali būti pačių įvairiausių. Gydytojams pavyksta nustatyti iki 50–60 proc. persileidimų priežasčių. Kitos taip ir lieka neišaiškintos. Manoma, kad daugeliu atvejų tai pačios gamtos sukurtas natūralios atrankos filtras – taip ji saugosi nuo sunkių apsigimimų ir kitokių nukrypimų nuo normos. Jūsų dėmesiui – vienos iš dažniausių persileidimo priežasčių.

Genetinės. Pasak specialistų, apie 60–70 proc. savaiminių persileidimų įvyksta dėl tam tikrų vaisiaus chromosominių patologijų. Visi žmogaus genai ląstelėje primena pagal griežčiausią tvarką sudėliotą pakuotę. Žmogus turi 46 chromosomas. Kiekvienoje žmogaus somatinėje ląstelėje privalo būti visas chromosomų rinkinys, be menkiausių paklaidų. Jei pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, lemianti įvairius vaisiaus pakitimus. Taip dar įsčiose įvyksta savotiška natūralioji atranka.

Anatominės. Kartais ir pačios moters įsčios tampa ne itin palankia terpe gyvybei augti. Polinkį persileisti gali lemti, pavyzdžiui, vadinamasis Ašermano sindromas (arba gimdos ertmės sąaugos), miomos, gimdos vystymosi anomalijos ir pan. Tokiu atveju persileidimai gali tapti tarsi persekiojančiu košmaru – kartotis vienas po kito. Kaip tokioms moterims išsaugoti nėštumą, gali pasakyti tik patyrę specialistai, išanalizavę konkretų atvejį. 

Infekcinės. Persileidimo priežastimi gali tapti ir įvairios infekcijos bei virusai. Ypač būsimo kūdikėlio gyvybei pavojinga toksoplazmozė, raudonukė, Chlamydia bakterijos. Taigi prieš pastojant būtų idealu pasitikrinti, ar jūsų organizme nėra šių blogybių, o pastojus jų kiek įmanoma saugotis. Pavyzdžiui, toksoplazmoze bene lengviausia užsikrėsti per gyvūnus, ypač kates, taip pat per žalią ar nepakankamai gerai apdorotą mėsą. Įsidėmėkite tai.

Endokrininės. Pasak specialistų, rizika patirti persileidimą kyla toms moterims, kurios serga cukriniu diabetu, turi sunkių skydliaukės sutrikimų. Joms reikalinga ypatinga medikų priežiūra.

Imuninės. Esama tokio sutrikimo, dėl kurio nepakankamai slopinamas nėščiosios imunitetas ir jos organizmas besimezgantį vaisių atmeta tarsi svetimkūnį. Tokioms moterims nuolat kyla grėsmė persileisti.

Dėl nepalankios aplinkos. Be abejo, rizika persileisti gerokai padidėja ir toms moterims, kurios dažnai kilnoja taurelę, be saiko rūko, piktnaudžiauja vaistais ar dirba kenksmingomis sąlygomis. Kartais kūdikėlio netenkama ir dėl nelaimingų atsitiktinumų: netikėtai patirto labai didelio nervinio sukrėtimo, traumos, avarijos ir pan.

Bloga pranašaujantys ženklai

Jei kyla įtarimas dėl persileidimo, o įsčiose besisūpuojantis vaisius yra sveikas, laiku kreipusis pagalbos į gydytojus, gyvybę galima išsaugoti.

Kaip suprasti, kad gresia persileidimas? Atidžiai stebėkite savo būseną. Jei pasirodė kraujingų išskyrų (kartais jos gali būti ir rusvos) ir maudžia pilvo apačią – tai įspėjamasis ženklas, kad vyksta kažkas negera. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją. Net jei pilvo apačios neskauda, į kraujingas išskyras nenumokite ranka.

Tiesa, specialaus gydymo ar vaistų, kurie padėtų išvengti persileidimo, nėra. Tam tikrais atvejais gydytojai gali tik sustabdyti kraujavimą, skirti nuskausminamųjų. Dažniausiai gresiant persileidimui skiriamas poilsis ir gulimasis režimas.

Ar įmanoma apsisaugoti?

Kiekvienai būsimai mamytei tikriausiai spontaniškai kyla klausimas: ar įmanoma apsaugoti įsčiose bręstantį žmogutį nuo tokios nelaimės? Deja, jokių profilaktinių priemonių nėra. Tai, kas gamtos valioje, ne mūsų jėgoms. Na, o jūs, mielosios būsimos mamytės, darykite viską, ką galite geriausia.

• • Jei jums rūpi, kaip išnešioti vaikelį, vertėtų dar prieš pastojant pasitikrinti sveikatą bei išsiaiškinti, ar nesate pavojingų infekcijų nešiotoja, išsitirti, ar neturite genitalijų ir kitokių anomalijų. Tai turėtų būti ypač aktualu toms, kurios jau yra patyrusios persileidimų. 

• • Vyresnėms nei 35 metų moterims arba toms, kurių giminėje yra apsigimusių ar įgimtomis genetinėmis ligomis sergančių vaikų, rekomenduojama pirmoje nėštumo pusėje išsitirti Žmogaus genetikos centre.

• • Be abejo, labai daug įtakos turi ir gyvenimo būdas. Norite, kad nėštumas būtų sėkmingas? Nevartokite alkoholio, nerūkykite, sveikai maitinkitės.

• • Prieš nėštumą buvote turbomoteris, ant kurios pečių laikėsi visa šeima? Šias garbingas pareigas bent laikinai perleiskite kam nors kitam. Sulėtinkite mažumėlę gyvenimo tempą, stenkitės nepervargti, nepersidirbti, netampykite sunkių nešulių, pailsėkite ir išsimiegokite.

• • Iki pastodama mėgote aistringai keliauti ir gyvenote ekstremaliais potyriais. Žinia, neprivalote tapti namisėda, tik šiek tiek sumažinkite tempą. Rinkitės trumpesnes keliones, venkite pernelyg intensyvios veiklos. Be jodinėjimo ar laipiojimo uolomis devynis mėnesius tikrai įmanoma išgyventi – galite būti tuo tikra. Venkite ir intensyvių buities darbų. Juk neketinate tapti greitojo langų valymo čempione, tiesa?.. Kai kurios į tokius perspėjimus numoja ranka, sakydamos: aš tik nėščia – ne ligonė.  Be jokios abejonės, nėštumas – normali būsena. Tačiau atsargumas gėdos nedaro: geriau save mažumėlę patausoti, kad vėliau netektų gailėtis... Juk ambicijų kaina labai didelė  – vaikelio gyvybė.