Apie pogimdyminį laikotarpį prabilusi K. Kielaitė: „Buvo momentų, kai vyras rūpinosi ir manimi, ir vaiku“
Grupės „Mannaz“ muzikantai Kamilė Kielaitė-Sienkievič su vyru Bogdanu Sienkievič atviri – pirmagimė dukra Liuka – geriausia gyvenimo dovana. Dabar jų namuose vis dažniau girdisi mažylės krykštavimas, aplinkui netrūksta širdžiai mielo chaoso, o sunkios pirmosios savaitės po gimdymo Kamilei atrodo kaip pamažu blankstantis, blogas sapnas.
Nuo Liukos gimimo iki dabar, kas vis dar kelia jums daugiausiai baimių?
Neslėpsiu, kad pradžioje, dar iki Liukos gimimo, nerimo buvo daugiau. Vis galvodavau, kaip reikės vaikeliu rūpintis. Paprasčiausios smulkmenos kėlė galvos skausmą. O kai mažylė gimė, supratome – ką čia tu pasiruoši – juk su kūdikiais visada būna netikėtumų. Pirmos dvi savaitės man tapo tikru išbandymu, nes reikėjo atsigauti po gimdymo, buvo momentų, kai Bogdanas rūpinosi ir manimi, ir vaiku. Gimdymas – tikras išbandymas moterims, tačiau kartojau ir kartosiu – verta! Dėl tokio nuostabaus kūrinio kartočiau viską ir dar kartą.
Šiuo metu Liuka jau labai paaugusi, darosi vis savarankiškesnė ir kartais net atrodo, jog jau susikalbame, suprantame ko ji nori, o ji mus už tai apdovanoja šypsenomis. Mergytė ypatingai daug juokiasi. Nuostabu stebėti pokyčius, gi visai nesenai dar buvo tiek daug ašarėlių.
Gimdėte natūraliu būdu, be jokių nuskausminamųjų. Ryžtumėtės tam dar kartą?
Pats gimdymo procesas buvo pakankamai sklandus. Dar prieš atsirandant Liukai, daug skaičiau apie natūralų gimdymą ir jo naudą, niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tai turi įtakos vaiko raidai, padaryta labai daug mokslinių tyrimų, apie tai, kokį stresą patiria vaikas gimdamas.
Būtina, kad mama jam padėtų šį pasaulį išsvysti patiriant kuo mažiau neigiamų emocijų. Medikamentai yra gerai tik tuo atveju, kai tikrai jų reikia.
Dievas moterį sukūrė tobulai, jos kūnas yra pritaikytas gimdyti. Taigi, gimdymas buvo sklandus, tik pačiai teko ilgokai pagulėti lovoje.
Nesigailiu, dabar jau nieko nebeatsimenu, o tada buvo gera pradžia – supratau, kad mama būti nebus lengva. Kai pagijau, nebuvo jokių depresijų ar baimių, nes džiaugiausi, kad sveikstu ir galiu rūpintis mažiuke.
Jūsų šeimoje vyksta kūdikio priežiūros darbų pasiskirstymas? Kaip jais dalijatės?
Tėtis dirba vyriškus darbus. Tai yra sauskelnių keitimas (juokiasi). Iš tiesų, kažkokių atsakomybių vienas kitam su vyru neskirstėme, natūraliai įvyko pasidalijimas darbais.
Visiems būsimiems tėveliams rekomenduočiau stoti prie sauskelnių keitimo stalo. Tuo metu vaikai labai daug bendrauja, be to – vyras jaučiasi nudirbęs svarbų darbą. Žavu ir gera matyti Bogdaną, kai jis bendrauja su Liuka, niekada negalvojau, kad jis bus toks nuostabus tėtis, ir čia tik pradžia.
Atsiradus dukrai, turite laiko kūrybai, muzikai?
Kol kas jokios kūrybos, visas dėmesys jai, aš Liukai atiduodu visą save. Dabar, kai mažylė ūgtelėjo, gal ir galėčiau atrasti laiko, tačiau meilės reikia, kad kurčiau muziką, o šiuo metu visa meilė atitenka dukrai. Man ji tokia graži, tokia ypatinga, kaip ir kiekvienai mamai savas vaikas.
Jau susimąstote apie pamokas, išmoktas iš savo tėvų, kurias perduosite Liukai?
Gaila, mūsų tėvai užaugo dar tarybiniais laikais, labai daug neteisingo auklėjimo jie patyrė, taip pat ir mūsų kartai perdavė, todėl gal atvirkščiai, kaip tik matau tėvų klaidas, kurių stengsimės nedaryti.
Labai džiaugiuosi, kad gyvename tokiu laiku, kai turime laisvę rinktis. Visur apstu informacijos, pats ją atsirūšiuoji ir renkiesi. Nereikia klausyti tetų patarimų. Aplinkiniai, norėdami gero, labai sujaukia mamos ramybę. Manau, šiais laikais mamos jau žino, kaip elgtis. Ir jei reikės pagalbos, jos pačios paklaus.
Būsimoms mamoms siūlau neklausyti, kas ką sako. Jūsų vaikas bus unikalus ir vienintelis. Jei kažkam koks nors patarimas padėjo, tai nereiškia, kad padės ir jūsiškiui vaikui. Be to, visomis temomis yra geros literatūros.
Neseniai surengėtė ir pirmąją Liukos fotosesiją. Kas parinko tematiką?
Labai norėjau, kad fotosesija būtų tiesiog apie mūsų eilinę dieną, sauskelnių keitimas, maudymasis, buvimas kartu. Liuką įamžino jos močiutė, mano tėčio žmona. Dar neprasidėjus karantinui, mes spėjome susitikti ir įsiamžinti.
Kadangi mažylė turi savo poreikių, fotosesija užtruko net pusę dienos, labai gaila, kad negalėjome pasidalyti nuotraukomis iš Liukos maitinimo, mūsų šalyje daug kas tai dar laiko nepadoriu dalyku, o man – toks grožis, nematau nieko tame nepadoraus. Na, bet gerbiu kitų nuomonę, ir visgi labai tikiuosi, kad kai mano dukra pagimdys, jai nereikės nieko gėdytis.