„Nei meilė, nei pasimatymai anuomet nebuvo būtina sąlyga, kad vedybos įvyktų“, – sako istorinius vaizdo siužetus Prancūzijos – Lietuvos prekybos rūmų organizuojamai verslo ir labdaros vakarienei „Diner de Gala avec Martell“ kurianti televizijos žurnalistė Edita Mildažytė.
Ji neabejoja, kad nepavykusi Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos ir jo brolio Jono Kazimiero Vazos bei Prancūzijos princo Karolio I Gonzagos dukters Marijos Liudvikos Gonzagos istorija būtų puikus pagrindas kvapą gniaužiančiam istoriniam filmui.
Į Lietuvos didikų dvarą Marija Liudvika Gonzaga pirmiausia įžengė kaip Vladislovo Vazos žmona. Mantujos kunigaikščio ir prancūzės kunigaikštytės iš Gizų giminės palikuonę Lenkijos-Lietuvos valdovas vedė ne iš meilės, taip jis siekė sustiprinti savo karalystės ryšius su Prancūzija.
Jokios apčiuopiamos politinės naudos ši santuoka neatnešė, tačiau dvaras pastebimai pasikeitė – jame atsirado daugiau intelektualių pasibuvimų, kultūrinių renginių, rafinuotumo ir elegancijos. Prancūzė pasistengė, kad dvare atsirastų ne tik prancūziškų audinių ir aksesuarų, bet ir prabangių prancūziškos virtuvės patiekalų.
Kad ir kaip stengėsi prancūzaitė, aistros ir meilės valdovo širdyje ji neįžiebė. Netrukus išaiškėjo ir vieša karaliaus paslaptis – Vladislovas Vaza seniai mylėjo nekilmingą Lvovo pirklio dukterį Jadvygą Luškovą. Mylimoji karaliui buvo netgi pagimdžiusi sūnų, o tas ją gerai paslėpęs – ištekinęs už Merkinės seniūno. Gyvenimo pabaigoje Vaza paskutinį kvapą išleido ne ant žmonos prancūzės rankų, o Merkinėje, Jadvygos glėbyje.
Po to, kai karalius pasimirė, prancūzę Mariją Liudviką vedė jo brolis Jonas Kazimieras Vaza. Tačiau ir ši santuoka nebuvo vaisinga – Marija Gonzaga taip ir nesusilaukė vaikų.
„Užtat prancūzė paliko ryškų pėdsaką, – sako po istorijos kelius ir klystkelius pastaruoju metu daug klaidžiojanti Edita Mildažytė. – Į Lietuvą Mariją Liudviką atlydėjo dvi freilinos. Klara Izabelė Eugenija de Mailly Lascaris vėliau tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininko, kanclerio Kristupo Zigmunto Paco žmona, pirmąja šalies ponia, o Marija Kazimiera d‘Arguien – Jono Sobieskio mylima žmona ir valdove. Jai savo meilę Lietuvos-Lenkijos valdovas Jonas Sobieskis nuolat liudijo aistringais laiškais. Visos trys prancūzės aktyviai reiškėsi visuomenėje, į dvarus atnešė europietiškumo dvasią, mokė moteris madingai rengtis, koketuoti ir sąmojingai bendrauti.“
Tradicinė Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmų verslo ir labdaros vakarienė vyks gruodžio 3 dieną, šeštadienį, 18 valandą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
