Apie Tokijo olimpiadą svajojantis ispanas siekia Lietuvos pilietybės
Naujųjų metų pradžia – bene dažniausias laikas, kuomet kilstelėjame asmeninių tikslų bei pasiekimų kartelę. Tuo tarpu profesionalaus sporto srities atstovams į naujų metų lūkesčių sąrašą natūraliai sugula ir vis vertingesni laimėjimai. Štai, pavyzdžiui, vienas didžiausių ispanų triatlonininko Alberto Casillaso Garcios troškimų – ne tik įgyti mūsų šalies pilietybę, bet ir atstovauti Lietuvai 2020 metų Tokijo olimpiadoje.
Besiruošdamas olimpiadai mokosi lietuvių kalbos
A. Casillaso Garcios istorija, rodos, niekuo nesiskiria nuo daugumos į Lietuvą imigravusių užsieniečių – saulėtąją Ispaniją iškeisti į kur kas atšiauresniais orais išsiskiriančią šalį ispaną paskatino meilė žaviai lietuvei. Ir nors pora pasuko skirtingais keliais, ispano ryšys su Lietuva liko. Mat daugiau kaip penkerius metus bendradarbiaudamas su Lietuvos triatlono federacija, A. Casillasas Garcia ne šiaip sau garsina mūsų šalies vardą tarptautinėse triatlono varžybose – jis yra pirmasis sportininkas, kuris Lietuvos trispalvę įtraukė į Europos suaugusiųjų pirmenybių ir pasaulio taurės varžybų protokolus.
Vis tik šiandien vienas didžiausių jo tikslų – įgijus Lietuvos pilietybę išbandyti jėgas Tokijo olimpinėse žaidynėse. „Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet itin svarbu daug ir sunkiai dirbti, kad galėčiau parodyti savo geriausius rezultatus. Norėdamas gauti kelialapį į olimpiadą, turėsiu varžytis rungtynėse visame pasaulyje ir patekti bent į TOP 70. Ne mažiau menka užduotis kartu su Olimpiniu komitetu kuo greičiau sutvarkyti ir visus reikiamus dokumentus dėl Lietuvos pilietybės įgijimo. Be to, mokausi lietuvių kalbos. Suprantu ir gebu skaityti beveik viską, tačiau kalbėti sekasi sunkiau – lietuvių kalba iš tiesų nelengva“, – sakė naujoje treniruočių bazėje ir su nauju treneriu 2018-aisiais Ispanijoje besidarbuosiantis sportininkas.
2017-ųjų sportiniai tikslai – įgyvendinti
Pasak Alberto, 2017 metų sezonas sportininkui buvo palankus ir leido pasiekti svarių rezultatų. Žiemą aktyviai treniravęsis Madrido sporto centre, pavasarį jis jau varžėsi Ispanijai priklausančioje Gran Kanarijoje, o vėliau – Portugalijoje vykusiose „Continental Cup“ triatlono (1,5 km plaukimo, 40 km važiavimo dviračiu ir 10 km bėgimo) rungtynėse. „Abejose varžybose sekėsi išties neblogai. Ir nors vienose jų patyriau avariją, mano plaukimo rezultatai, lyginant su ankstesniais metais, buvo kur kas geresni.“
Praėjusiais metais triatlonininkas taip pat jėgas išbandė Europos, Pasaulio taurės varžybose ir daugelyje kitų rungtynių: Maroke, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Kazachstane ir kitose šalyse. „Pavyzdžiui, Ispanijoje vykusiose komandinėse „Championship Team Time Trial“ ir „Team Relay“ varžybose puikiai pasirodėme drauge su Segovijos triatlono klubu, o svarbiausiose Ispanijos sprinto varžybose pavyko užimti penktąją vietą. Tuo tarpu Madrido ir Kaljario „World Cup“ rungtynėse pasiekiau itin gerų plaukimo rezultatų, tačiau koją kišo kitos dvi rungtys. Kaljaryje gerai pasirodžiau net tik plaukimo, bet ir bėgimo rungtyje, vis tik varžybų metu įvykęs masinis susidūrimas turėjo neigiamos įtakos galutiniams mano rezultatams.“
Nors ir gimiau svetur, tačiau su Lietuva mane sieja ypatingas ryšys.
Vienomis svarbiausių praėjusių metų rungtynių ispanas laiko ir pasirodymą Europos triatlono elito čempionato varžybose Austrijoje. „Šis čempionatas man itin reikšmingas ne tik tuo, kad pirmą kartą pavyko įveikti visą šių rungtynių standartinę distanciją, bet ir suteikta galimybe jame atstovauti Lietuvai. Džiaugiuosi, jog tapau pirmuoju Lietuvos triatlonininku, įveikusiu Europos elito čempionato rungtis.“
Ir nors itin aukštomis praėjusių metų prizinėmis vietomis bei pozicijomis Lietuvos vardą garsinantis triatlonininkas pasigirti negali, Albertas pabrėžė, kad dauguma 2017-ųjų sezono pasirodymų jis yra patenkintas.
„Nors ir gimiau svetur, tačiau su Lietuva mane sieja ypatingas ryšys. Čia turiu begalę draugų, palaikau šiltus santykius su Lietuvos triatlono federacija ir jaučiuosi, lyg būčiau lietuviškos šeimos dalis. Didžiuojuosi turėdamas galimybę atstovauti Lietuvai ir garsinti šios šalies vardą pasaulyje. Pavyzdžiui, prieš pora metų dalyvaudamas Baltijos triatlono čempionate laimėjau pirmą vietą ir mačiau, kaip Federacijos prezidentas verkė iš laimės. Tai buvo nuostabus jausmas, kurio niekada nesu pajutęs būdamas Ispanijoje, joje niekas dėl manęs nėra braukęs laimės ašarų. Tokie dalykai priverčia susimąstyti – jaučiu, kad Lietuvoje man gera.“