„Šį butą įsigijau net nemačiusi. Pirkau tik legendą, kuri žadino smalsumą sužinoti daugiau, – šypsosi komunikacijos specialistė Ermita GEDUTĖ (40), atverdama savo namų Vilniaus senamiestyje duris. – Pirkau emociją, kurios negalėjau rasti naujos statybos prabangiuose, bet tuščios sielos apartamentuose.“
Ermitos gyvenime 120 kvadratinių metrų ploto butas atsirado nelengvai – ir tik per laimingą atsitiktinumą. „Visada norėjau gyventi senamiestyje, – pasakoja ji. – Kai išsiskyriau su pirmuoju vyru, ten turėjome įsirengę gražų dviejų aukštų butą, kuriame spėjome pagyventi labai trumpai, – teko parduoti, o pinigus pasidalyti pusiau. Turėdama ribotą biudžetą, norėjau sau ir dukroms rasti kad ir kuklesnius namus, bet – senamiestyje. Kelerius metus kas rytą tikrindavau skelbimus, ar neatsirado ko nors naujo, patyriau daug nesėkmių. Rodos, jau radau butą, apžiūrėjau, patiko, išvažiavau tvarkyti dokumentų, pakeliui skambina brokeris: „Pardavėme, kiti pirkėjai pasiūlė daugiau, ir šeimininkai sutiko...“ Vienu metu net buvau nuleidusi rankas, bet tada pamačiau šio buto skelbimą.“
Butas pačioje senamiesčio širdyje buvo avarinės būklės, labai apleistas, tačiau kaina pasirodė įkandama.
„Tiesiog pajutau, kad turiu jį imti, – prisimena Ermita. – Brokerė pasakė, kad šeimininkai atostogauja ir grįš po dešimties dienų – tik tuomet galėsiu atvykti apžiūrėti. Bet jau buvau pasimokiusi iš patirties: ryžausi nuotoliniu būdu