Teatro ir kino aktorius Johnas BARRYMORE’AS (1882–1942) buvo vienas geriausių visų laikų Hamletų ir Ričardų III, bet jo šlovę temdė prasta reputacija.
TOKS IR KITOKS. 1922-aisiais jis kūrė Hamleto vaidmenį. Apibūdino savo herojų kaip fechtuotoją ir atletą, normalų, sveiką, aistringą jaunuolį, kuris pateko į bėdą. Tada keturiasdešimtmetis Barrymore’as dar galėjo vaidinti sportišką vaikiną. O po keliolikos metų žurnalas „Life“ rašė: „Žmonės plūsta pažiūrėti ne Barrymore’o vaidybos, o todėl, kad jis teatrą paverčia beprotnamiu. Kartais jis vėluoja. Kartais būna apsvaigęs. Pamiršta tekstą. Tačiau visada surengia puikų šou.“ Barrymore’as dirbo iki mirties. Grimo dailininkės verkdavo, operatoriai jam ieškodavo specialaus apšvietimo, aktoriai tūždavo ant įkaušusio kolegos. Bet prodiuseriai jį kviesdavo, nes žiūrovus traukė Barrymore’o vardas.