Apie gerųjų bakterijų naudą žarnynui daugelis turbūt esame šį tą girdėję, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad jos taip pat daro įtaką mūsų svoriui ir netgi... emocijoms!
Gydytoja gastroenterologė doc. Goda Denapienė pasakoja, kad vis daugėja mokslinių tyrimų apie tai ir nenuginčijama mikrobiotos įtaka organizmui yra akivaizdi. „Žarnyno mikrobiotą, t. y. žarnyne gyvenančius mikroorganizmus, pavadinčiau savotišku virškinimo trakto organu, kuris sveria apie pusantro kilogramo. Organizmą veikia ne tik šie mikroorganizmai, bet ir jų išskiriamos medžiagos, mat jie yra gyvi besimaitinantys dariniai, vykdantys medžiagų apykaitos procesus ir išskiriantys aibę biologiškai aktyvių medžiagų, kurios daro įtaką mūsų organizmui – ir tikrai ne vien žarnynui“, – tikina docentė.
Mikroorganizmai ne tik kontaktuoja vieni su kitais, kovoja dėl geresnės vietos organizme, maisto medžiagų, bet ir sąveikauja su įvairiais vidaus organais, pavyzdžiui, net su endokrinine ir centrine nervų sistema, o šis ryšys yra abipusis.
„Mikrobiota veikia pagumburio – kankorėžinės liaukos – antinksčių ašį, nuo kurios priklauso žmogaus atsakas į stresą. Ji išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, kurios perneša įvairius impulsus į centrinę nervų sistemą, ir tai lemia jos veiklą ir atsaką. Taip pat manoma, kad smegenys reaguoja į mikrobiotos pokyčius ir per parasimpatinę nervų sistemą, – yra nemažai tai įrodančių studijų“, – pasakoja medikė.
Docentė pateikia vieno iš tyrimų pavyzdį. Jame aprašyta, kaip sterilioms pelėms, kurioms pašalinta jų mikrobiota, buvo užsėta energingų, drąsių pelių mikrobiota: nedrąsios pelės pradėjo drąsėti. Atitinkamai kitoms sterilioms pelėms buvo užsėta bailesnių mikrobiota – ir šios ėmė elgtis kaip bailiosios. Tai patvirtina, kad mikrobiotos pokyčiai tiesiogiai paveikė jų elgesį, nuotaiką, reakcijas į tam tikras stresines situacijas.
Tyrimai taip pat parodė, kad tam tikrų bakterijų kiekis beždžionėlėms sumažėjo, jeigu jos kūdikystėje buvo atskirtos nuo motinos, taigi stresas pakeitė jų mikrobiotą. Pastebėta, kad tiek gyvūnams, tiek žmonėms, pradėjusiems vartoti probiotikus, pagerėjo nuotaika, ji tapo stabilesnė, atsakas į stresą – adekvatesnis, o streso hormono – kortizolio – išsiskyrimas buvo mažesnis.
Medikė priduria, kad tinkama mikrobiota, jos pusiausvyra veikia ne tik žmogaus nuotaiką, bet ir svorį: „Žarnyno mikrobiota yra tarsi vartai tarp aplinkos ir žmogaus. Ji daro įtaką energijos resursų panaudojimui – reguliuoja organizmo maistinių medžiagų pasisavinimą. Įrodyta, kad graužikų be mikrobiotos organizmas maisto medžiagas pasisavina daug blogiau, jie gauna gerokai mažiau energijos.“
Pastebėta, kad nutukimo atvejų itin padaugėjo antibiotikų vartojimo laikotarpiu, o vaikai, kurie ankstyvojoje vaikystėje vartojo antibiotikų, vyresniame amžiuje dažniau susidurdavo su nutukimo problemomis. Taigi kai mikrobiotoje yra daugiau gerųjų bakterijų, fiksuojamas stabilesnis svoris, o kai santykis mažesnis dėl antibiotikų ar kitų veiksnių, dažnesni nutukimo atvejai.
„Svarbu paminėti, kad gerosios bakterijos virškinimo procese išskiria trumpųjų grandinių riebalų rūgštis, kurios daro didelę įtaką organizmo sveikatai, o kalbant būtent apie endokrininę sistemą, susijusią su svorio pusiausvyra, jos dalyvauja riebalų ir angliavandenių apykaitoje: tinkamos riebalų rūgščių proporcijos mažina riebalų perteklių visame organizme, padeda reguliuoti gliukozės apykaitą, didina jautrumą insulinui – šių rūgščių poveikis išties labai platus“, – pasakoja docentė.
Taigi, anot medikės, itin svarbu pasirūpinti, kad mikrobiotoje vyrautų gerosios bakterijos: „Kokį maistą mikroorganizmai gauna, taip jie ir elgiasi, tad būtinas sveikas ir šviežias maistas – vaisių ir daržovių įvairovė, skaidulos, natūraliai rauginti produktai. Svarbi ir mūsų psichinė sveikata, nes įrodyta, kad dėl blogų emocijų gerųjų bakterijų kiekis mažėja.“
Docentė pabrėžia, kad tinkamai besimaitinantis, geros psichinės sveikatos žmogus turės ir sveikesnę mikrobiotą. Šiais spartaus tempo laikais gyvenimo ir mitybos kokybė, deja, dažnai būna nevisavertė, todėl jeigu jaučiate virškinimo problemų, bendrą organizmo ar imuniteto nusilpimą, vertėtų susimąstyti, ar organizmui netrūksta gerųjų bakterijų.