Klausimas senas kaip pats gyvenimas, tačiau vis dar labai aktualus. Draugams ar pažįstamiems patarti galime laisvai (ir paprastai atsakymas būna „Ne!“), o štai, kai kalba pasisuka apie mus pačius, išmintis dingsta.
Žinoma, čia nekalbama apie tuos atvejus, kai išsiskyrus lieka bendri vaikai – palaikyti draugiškus santykius verta / reikia dėl jų. Tačiau visais kitais atvejais pagalvokite, kas slypi už viso to bendravimo? Ir ar tai netrukdo kažkuriam iš jūsų eiti į priekį, pradėti naują gyvenimą, pamilti dar kartą?
Yra teigiančių, kad jei vis dar bendraujate su savo buvusiuoju (ar buvusiąja), tai arba dar kažką jaučiate tam žmogui, arba niekada ir nejautėte. Pirmu atveju kažko dar tikimasi, nesinorima žmogaus paleisti, nes jis atrodo svarbus ir norisi, kad liktų jūsų gyvenime; antru atveju, kai meilės ir nebuvo, tai nėra ir nuoskaudų – santykiai nieko ypatinga nei vienam nereiškė ir dėl to galima bendrauti kaip niekur nieko.
Iš tiesų, jei nuėjote į kelis pasimatymus ir nei vienas nepajutote didelės simpatijos, bet buvo smagu leisti laiką kartu, toliau bendrauti gali ir pavykti. Ir tai būtų tikra platoniška draugystė. (Tik tokių pasitaiko retai.)
Tokios draugystės sekina, nes paprastai viliamasi, kad galima „suklijuoti“ iširusius santykius.
Tačiau jei jus siejo abipusiai jausmai, paleisti žmogų – tiek fiziškai, tiek emociškai, yra bene sunkiausia užduotis. Bet taip yra lengviau, nei kartkartėmis susitikti ir viską išgyventi vėl iš naujo. Psichologų pastebėta, kad tokios draugystės sekina, nes vis dar viliamasi, kad galima „suklijuoti“ iširusius santykius, o mintis apie savo eks su kitu žmogumi pradeda varyti į neviltį. Ypač sunku emociškai nuo to atsiriboti būna moterims.
Kaip buvo paskelbta „Computers in Human Behavior“, prieš beveik ketverius metus atliktas tyrimas atskleidė, kad vis daugiau žmonių tebepalaiko ryšį su savo buvusiaisiais, nes tokią galimybę suteikia internetas. Taip nesąmoningai išlaikomi romantiški ketinimai, kad kada nors galbūt dar gali kažkas įvykti. Ir taip daroma, net jei kažkuris iš buvusių partnerių jau turi naują antrą pusę.
O štai „Atlantic“ paskelbė apie tyrimą, kuris atskleidė, jog dažniausiai su savo eks žmonės palaiko ryšius susirašinėdami feisbuke.
Toks ryšys suteikia emocinio saugumo, pastovumo įspūdį, kurio mums visiems taip reikia. Negana to, buvusius santykius mėginame puoselėti ir dėl sentimentų – žmonės atranda begalę priežasčių, kodėl nori išlikti draugais su savo eks („Juk mes taip puikiai leidome laiką.“, „Ji(-s) mane supranta!“, „Aš jam / jai patikėjau visas savo paslaptis.“, „Seksas buvo puikus!“ ir pan.).
Taigi svarbiausia čia savęs paklausti ir nuoširdžiai atsakyti: kam man reikia šios draugystės? Ką iš jos gaunu ir ką – atiduodu? Tikrieji jūsų motyvai slypi pasąmonėje.