Ar internete elgiatės saugiai?

Socialiniai tinklai – ne žaidimų aikštelė

Interneto neįsivaizduojame be socialinių tinklų, straipsnių komentavimo. Be abejo, nemažai informacijos teikiame ir apie save. Dažnai į tai žiūrime tarsi į linksmą žaidimą, tačiau turime suvokti, kad viešindami informaciją apie save galime sulaukti ir pasekmių. Nepažįstamieji gali pasinaudoti nuotraukomis, sukurti netikrą jūsų profilį socialiniame tinkle ir tokiu būdu bandyti išvilioti iš jūsų pažįstamų ar draugų pinigų. Nuo to niekas neapsaugotas, tačiau būtina žinoti, kad taip vyksta.

Jei jau skelbiate kokią nors informaciją, nustatykite, kad ją matytų tik draugai, bet svetimiems ši informacija būtų neprieinama.

Niekada neskelbkite konkrečios datos, kada planuojate išvažiuoti atostogauti ar pramogauti savaitgalį. Tai labai naudinga nusikaltėliams. Geriau atostogų nuotraukomis dalykitės grįžę namo. Taip pat reikėtų vengti kelti ir savo vaikų nuotraukas. Jei jau skelbiate kokią nors informaciją, nustatykite, kad ją matytų tik draugai, bet svetimiems ši informacija būtų neprieinama.

Taip pat atsiminkite, kad socialiniame tinkle paskelbę nuotraukas, vaizdo įrašą ar kitą informaciją, tarsi atiduodate ją, ir nežinote, kur ji gali atsirasti. Todėl vis pasitikrinkite, kokią informaciją internete galima rasti apie jus. Įveskite savo vardą, pavardę ar slapyvardį paieškos sistemoje ir matysite, kokia informacija apie jus yra prieinama.

Esate įtarūs? Tai tik padės

Nereikia kiekvieną akimirką gąsdintis, tačiau saikingas ir protingas įtarumas dar niekam nepamaišė, o ir lietuvių liaudies patarlė byloja, kad atsargumas gėdos nedaro. Šį principą galima taikyti naudojantis internetu. Juk pasitaiko, kad į elektroninį paštą atsiunčiamos nuorodos, kurias paspaudę, parsisiunčiame virusų. Būkite atsakingi, elkitės protingai ir nespauskite tokių nuorodų, nesilankykite įtartinuose tinklalapiuose, nežiūrėkite įtarimą keliančių vaizdo įrašų, per kuriuos galite parsisiųsti įvairių virusų.

Internetu pirkite atsakingai

Šiais laikais pirkti internetu ne tik patogu, bet ir paprasta. Tačiau net jeigu tai darote gana dažnai, verta prisiminti keletą dalykų.

• Pirkite tik iš patikimų pardavėjų. Jeigu pastebėjote, kad pardavėjas jums kelia abejonių, pagalvokite, ar verta rizikuoti.
• Nepirkite internetu naudodamiesi svetimu kompiuteriu.
• Nepirkite internetu, jei nesate tikri dėl tinklo saugumo, pavyzdžiui, naudojatės viešu, nemokamu internetu.
• Įsitikinkite, ar jūsų neprašo pateikti įtartinai per daug asmens duomenų. Jei kilo toks įtarimas, geriau pirkimą nutraukite.

Slaptažodis – saugos garantas

Slaptažodis naudojamas daugelyje svetainių, socialinių tinklų ir bankų prieigų. Todėl verta prisiminti keletą dalykų.

• Tik jums žinoma kombinacija. Slaptažodis, ypač banko prieigos, ar kitos svarbios internetinės paskyros, turi būti žinomas tik jums. Tad nesinešiokite jo užrašyto ant lapelio kišenėje ar piniginėje. Juk dažnai pasitaiko, kad pamesta piniginė, kurioje yra užrašytas banko kortelės slaptažodis, atveria visas galimybes sukčiams įgyvendinti savo piktus kėslus.
• Nenaudokite to paties. Dar viena klaida, kurią daro žmonės, – naudoja tą patį slaptažodį visoms paskyroms. Kiekvienai svetainei turėkite skirtingą.
• Sugalvokite sudėtingesnį. Skaičių kombinacija 1234, gimimo data, vardas ar pavardė bei artimų giminaičių vardai slaptažodžiui nėra geriausias pasirinkimas. Tai pernelyg paprastos ir greitai atspėjamos kombinacijos. Geriausia, kad slaptažodis būna sudarytas iš skaičių ir žodžių, kurių nebūtų lengva atspėti kitiems.
• Neatskleiskite kitiems. Tai šventa taisyklė, kuri atrodo tokia paprasta. Vis dėlto daugelis jos nepaiso. Niekam nesakykite slaptažodžio, ypač banko paskyros ir kitų svarbių svetainių. Jei jau taip atsitiko, pasikeiskite jį.

Į vaizdo kameras galima įsilaužti

Kai daugelio artimieji gyvena užsienyje, bendravimas internetu – kasdienybė. Įsigyjame vaizdo kameras, kurios perduotų kuo geresnį vaizdą. Visgi specialistai perspėja, kad į vaizdo kamerą, kuri prijungta prie interneto, galima įsilaužti. Nuo to neapsaugos nei profesionalios mieste įrengtos kameros, nei paprastos, naudojamos kompiuteriuose. Tad geriausia tuo metu, kai kameros nenaudojate, ją išjungti.

Didžiausias pavojus – vaikams

Nors daugelyje mokyklų jau mokoma saugaus elgesio internete, to neužtenka. Tėveliai taip pat turi kuo daugiau pasakoti apie tai, kaip elgtis internetinėje erdvėje. Todėl būtina daug bendrauti su vaikais ir aiškinti jiems apie tai, kad internete galima rasti ne tik gerų, bet ir pavojingų dalykų.

• Jei vaikas nori, patys padėkite susikurti prisijungimą prie norimos svetainės, žinokite jų slaptažodžius.
• Informuokite mažuosius, kad socialiniame tinkle pasidalijus neteiktina informacija, labai lengva susigadinti ne tik savo, bet ir šeimos reputaciją. Be to, paaiškinkite, kad socialiniuose tinkluose bendrauti su nepažįstamaisiais taip pat pavojinga kaip ir realybėje.
• Informuokite vaikus, kad negalima niekam atskleisti slaptažodžių, prisijungimo duomenų. O jei atskleidė, privalu tuoj pat juos pasikeisti. Juos gali žinoti tik tėvai.
• Paaiškinkite, kad pirkti internetu turėtų tik su suaugusiųjų priežiūra.
• Tegul vaikas žino, kad be svarios priežasties niekas negali prašyti jo duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo ir pan.). Jei prašytų, pirmiausia privalėtų klausti jo tėvų.
• Tikrinkite, ką jūsų vaikai veikia internete: ar jie neprieina prie nelegalių virtualių žaidimų, kuriuose žaidžiama iš pinigų, ar nesinaudoja kita neigiamą įtaką darančia informacija.