Ar lengva dirbti moteriškame kolektyve?
Moteriškas kolektyvas dažnai skamba kaip politiškai korektiško terariumo apibūdinimas. Mus taip vertinti ypač mėgsta vyrai: girdi, mielosios damos biure tik ir užimtos paskalų skleidimu, tarpusavio rietenomis, intrigų bei megztinių mezgimu ir trisdešimt tris kartus per dieną nutinkančiu kavagėriu. Kaip jos, taip intensyviai gyvendamos, dar įsigudrina ir dirbti – didi paslaptis. Deja, kaip ir daugelis vyriškų mitų, šiurpios istorijos apie baisų žvėrį – moterišką kolektyvą – dažnai tėra išgalvotos. Arba gerokai perdėtos.
AKIVAIZDUS MITAS. Moteriškas kolektyvas – tikrų tikriausias gyvatynas, kur visos draugiškai nekenčia vienos kitų.
KODĖL TAI NE VISAI TIESA. Neapykantos daigai gali vešėti bet kur. Visuotinio nepakantumo atmosfera atsiranda ne ten, kur dirba daug moterų, o ten, kur kolektyvas nesveikas. Tai labai priklauso nuo firmos vadovų kadrų politikos, požiūrio į darbuotojus, gebėjimo tinkamai suformuluoti užduotis ir įkvėpti jas vykdyti.
Norite pavyzdžio? Viename karjeros temoms skirtame interneto tinklalapyje buvo paskelbta apklausa, kur sunkiau dirbti – moteriškame ar vyriškame kolektyve. „Tame, kur darbuotojas neturi ką veikti“, – atsakė apklausos dalyvė, ilgus metus dirbusi vyriausiąja medicinos seserimi didelės ligoninės Reanimacijos skyriuje, kur dauguma darbuotojų – moterys. Darbu apkrautos slaugės ir seselės neturėjo kada aiškintis, „kas pasaulyje gražiausias“. O štai poliklinikoje, kur ji perėjo pastaraisiais metais, intrigos lapojo kaip varputis. „Nieko nuostabaus, pacientų nedaug, rimtesnių temų nei nauja kolegės palaidinė – irgi, užtai laisvo laiko – marios. Taigi ne tiek svarbu, vyrai ar moterys aplink tave. Svarbu – kokie vyrai ir kokios moterys...“
Nereikia pamiršti, kad geriausią pasaulyje intrigų vadovėlį pavadinimu „Valdovas“ parašė ne kas kitas, o Niccolo Machiavelli. Niekas neims tvirtinti, kad jis buvo ne vyras. Beje, kad ir ką plaktų pikti vyrų liežuviai, moterims kaip tik lengviau rasti bendrą kalbą. Nors ir kokios jos būtų skirtingos, moterų proto sankloda, emocinis lankstumas, jautrumas padeda suprasti vienai kitą iš pusės žodžio. Be abejo, reikšmės turi psichologinis darbuotojų suderinamumas, jų amžius, kolektyve susiklosčiusios tradicijos... Ir, aišku, vadovo pozicija. Jei jis bus įsitikinęs, kad geriausias vadybos principas „skaldyk ir valdyk“, firmoje gali dirbti tikri angelai, – vis tiek jie ginkluosis beisbolo lazdomis ir formuos savigynos būrius. Žuvis, kaip sakoma, genda nuo galvos. Kolektyvas irgi.
AKIVAIZDUS MITAS. Vyrai skatina moteris dirbti. Jei kolektyve nėra jokio vyriškosios giminės atstovo, moteriškės netenka stimulo ir biuras virsta tylia pelke, kurioje, kaip žinoma, velniai veisiasi.
KODĖL TAI NE VISAI TIESA. Pirma, jei dirbate ne moterų vienuolyno vyresniąja, labai maža tikimybė, kad darbinėje aplinkoje nėra nė vieno – nė vienutėlio – vyriškio. Klientai, tiekėjai, verslo partneriai, vadovai, revizoriai – vyrai vis tiek egzistuoja mūsų profesinėje aplinkoje. Ir jei mus taip jau reikia stimuliuoti, vyriško kvapo vienaip ar kitaip gauname. Komplimentų, kaip gerai šiandien atrodote, irgi. Niekas nesiginčija, kad pozityvi atmosfera palankiai veikia darbo našumą, bet vyrai mėgsta komplimentus ne mažiau nei moterys, taigi, perfrazuojant vieną labai gerą humoristą, moterys skatina vyrus dirbti nė kiek ne mažiau nei vyrai – moteris!
Jei kenčiate dėl to, kad kolegės jus apkalba, nepamirškite paprastutės tiesos: gandai kuriami tik apie įdomius, ryškius žmones.
Antra, kalbant atvirai, grynai moteriškas kolektyvas turi ir savų privalumų. Pavyzdžiui, jame lengviau... iškilti, nes kelio neperbėgs konkurentas vyras. Dar vienas pliusas: ramesnė darbinė aplinka. Niekas nesitaiko grybštelėti už keliuko, kai to nenorite, nemėto ironiškų pastabų apie sunkų PMS ir nesijaučia esąs pasaulio valdovas, „pagirtas tarp moterų“.
Ir dar: jei kolektyve nėra nė vieno vyro, vadinasi, konkuruoti dėl jo dėmesio taip pat nereikia. Beviltiškiausias variantas – būrys įvairaus amžiaus damų ir vienas vyrukas tarp jų. Štai iš tokio kolektyvo gali laukti visiškai nenuspėjamų veiksmų. Beje, ne itin naudingų firmai: moteriškės nesąmoningai bus užsiėmusios ne projektų rašymu ar kokia kita veikla, o tarpusavio konkurencija dėl to vienintelio vyriškio dėmesio. Nesvarbu, kad kitomis aplinkybėmis jos į tą tipą nė dėmesio neatkreiptų.
AKIVAIZDUS MITAS. Moteriškas kolektyvas nevaldomas ir nenuspėjamas, jame nuolat kyla barnių.
KODĖL TAI NE VISAI TIESA. Paklauskite bet kurį vadybos specialistą ir jis paaiškins, kad suvaldyti moterų sambūrį lengviau. Žinoma, paprastai vyrai labiau orientuoti siekti karjeros, jie nėra linkę taip audringai demonstruoti emocijų, bet jų pretenzijos (ne visada pagrįstos) ir siekis bet kokia kaina būti pirmam kelia nemažai sunkumų organizuojant darbą. Moterys lojalesnės, stabilesnės ir... ne tokios ambicingos. Ne taip jau retai firmai reikia būtent lojalių darbuotojų, o ne ambicingų išsišokėlių.
Moterų konfliktai (kaipgi be jų) dažniausiai kyla ne dėl profesinių dalykų. Juos išprovokuoja tarpusavio santykiai, hipertrofuotas emocingumas, jautrumas, polinkis dramatizuoti. Bet tokius konfliktus lengviau ir užgesinti. Tiksliau, paprastai jie patys užgęsta – be valdžios įsikišimo. Jei vadovas nenori, kad firmoje vyktų moterų kovos meduje, jam tereikia įvertinti moterų mentalitetą, tinkamai motyvuoti savo darbuotojas ir neprovokuoti jų tarpusavio konkurencijos. Tada dirbti su moterišku kolektyvu bus vienas malonumas.
Tiesa, niekas neneigia, kad būtent moteriškame kolektyve itin paplitusi bendravimo taisyklė: prieš ką mes šiandien draugaujame?! Didžioji psichologija kol kas negali paaiškinti šio fakto moksliškai. Bet jeigu būsite išmintinga, paprasčiausiai laikysitės nuošalyje nuo visų grupių. Ne todėl, kad nenorėtumėte draugauti, o dėl to, kad net vienas sveikai mąstantis žmogus gali pagerinti darbo atmosferą. Ir dar: ereliai skraido pavieniui. Tik žvirbliai – būriais...
AKIVAIZDUS MITAS. Viena moteris gali paskleisti vieną gandą. Moterų kolektyvas – šimtus. Paskui jos pačios patiki savo sukurtomis istorijomis ir ilgai bei skausmingai su jomis kovoja.
KODĖL TAI NE VISAI TIESA. O jau vyriškas arba mišrus kolektyvas – tai toks tylėjimo įžadus davusių atsiskyrėlių prieglobstis, kur visi jei ką ir aptarinėja, tai tik naujausią „Verslo žinių“ numerį?! Žinoma, džentelmenai moka pridengti paskalą padorumo šydu: ne, jie ne gandus skleidžia, jie pasakoja „šventą tiesą“. Ir lygiai taip pat mėgsta narstyti po kaulelį artimą savo, tik vadina šį procesą kilniu „informacijos rinkimo“ vardu.
Vyrai mėgsta komplimentus ne mažiau nei moterys, taigi, perfrazuojant vieną labai gerą humoristą, moterys skatina vyrus dirbti nė kiek ne mažiau nei vyrai – moteris!
Vienintelis vyriškų ir moteriškų paskalų skirtumas – vyriškųjų tematika siauresnė. Moterų liaudies kūrybos šaltinis: asmeninis jų pačių ir kolegių gyvenimas bei visos jo apraiškos (įskaitant naują pirkinį ir gyvenimo draugą). Vyrų – automobiliai, „Eurosport“ transliacijos, moterys, kartais – verslas. Tiesa, daugeliu atvejų pastaroji tema turi ribotą skaičių variacijų: a) viršininkas – gaidys; b) kodėl aš, toks jaunas, gražus ir talentingas, dar ne viršininkas?
Beje, jei kenčiate dėl to, kad kolegės jus apkalba, nepamirškite paprastutės tiesos: gandai kuriami tik apie įdomius, ryškius žmones. Jei jūsų gyvenimas pilkas kaip kostiumas, vargu ar nt didžiausia biuro gandų nešiotoja įstengs apie jį ką nors sugalvoti. Todėl jei apie jus pasakojamos istorijos, tai reiškia viena: jūs esate gyva. Ir net svarbi! Be to, paskalos – nemalonus, tačiau itin trumpai gyvuojantis reiškinys. Šiandien jo auka tapote jūs, nes per ilgai šnekėjotės su kolega iš gretimo skyriaus arba atžygiavote avėdama naujais bateliais. Rytoj su tuo pačiu kolega šnekėsis kuri nors kita. O gal net batelius nusipirks. Ir paskalų švytuoklė pakryps į kitą pusę.
AKIVAIZDUS MITAS. Moterys nedisciplinuotos, darbo metu tvarko asmeninius reikalus.
KODĖL TAI NE VISAI TIESA. Kiekvienas žmogus (baisu pagalvoti – net ir vyras) bent kartą gyvenime yra skyręs darbo laiko anaiptol ne tarnybai. Tik svarbu, kad šis procesas būtų ne stichiškas, o kontroliuojamas. Protingas viršininkas neprieštaraus, kad pusvalandžiui išbėgtumėte į įstaigą, kuri dirba nuo 8 iki 17 val. ir tik darbo dienomis, – juk vis tiek jums reikia pažymos ir niekaip kitaip jos negausite, tik darbo laiku... Aišku, jeigu darbas, kurio nepadarėte per tą pusvalandį, vis dėlto bus atliktas.
Vadybos specialistai tikina, kad būtent moteriškame kolektyve daugiau disciplinos ir geresnė darbo organizacija. Paprasčiausiai moterys geriau jaučia laiką ir sugeba planuoti veiklą. Jos retai kada turi laiko „smegenų šturmui“, kai visą mėnesį poilsiavus projektas pabaigiamas rekordiniu laiku – paskutinę naktį. Mat nors ir kokia lyčių lygybė būtų deklaruojama, dažniausiai po oficialių darbo valandų moterų dar laukia šešėlinės – virtuvėje bei vaikų kambaryje. Juk jei vyras užtrunka tarnyboje, „jis daug ir sunkiai dirba“. Jei taip nutinka moteriai, „ji višta, nesusitvarkanti su pareigomis“... Tad ir tenka dalyti darbo valandas tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo.