Ar moteris ir vyras gali būti tik draugai?
Vieni sako, kad gali, tačiau tik iki tam tikro laiko, kiti – kad gali tik tada, jeigu vyras yra homoseksualus. O dar kiti tvirtai įsitikinę, kad negali, nes tarp priešingos lyties atstovų visada tvyro prigimtinė seksualinė trauka. Tad kaip yra iš tikrųjų?
Pasaulis toks spalvotas ir nepakartojamas, kad neįmanoma standartizuoti požiūrių į meilę, draugystę, santykius ir šeimą. Vieniems dragystė – kartu leidžiamas laikas klubuose, kitiems – pagalba sugedus automobiliui ar pritrūkus pinigų. Svarbiausia, kad pats žmogus nuoširdžiai tikėtų draugyste ir kad tas tikėjimas būtų abipusis.
Tikėjimas tikėjimu, bet netikėtumams reikia būti pasiruošusiai. Niekada nežinai, kada Amūras griebsis strėlės ir draugas prisipažins jums meilę, apie kurią net nenutuokėte. Arba draugas, kuris dar vakar su jumis leido visą laisvalaikį, šiandien norės buti su kita, nes įsimylėjo.
Per daug skirtingi, kad draugautų?
Dievas vyrą ir moterį sukūrė visiškai skirtingus. Skiriasi ne tik fiziologija, bet ir pasaulio suvokimas, požiūriai, pomėgiai. Draugui ne visada galima pasakoti tai, ką pasakojame draugei, nes kai kada jis tiesiog ne taip viską supras. Kita vertus, vyriškosios lyties draugas gali būti pats geriausias patarėjas santykių klausimais. Kas gi geriau išmano vyrų psichologiją?
Draugystė ir meilė – šviesūs ir šilti jausmai, tačiau būtent draugystės tarp vyro ir moters neturėtų būti per daug. Pirmiausia dėl to, kad „tik draugo“ sąvoka gali sutrukdyti įsiplieksti kitokiems jausmams. O jeigu tas žmogus iš tikrųjų – antroji puselė? Antras dalykas, tokia draugystė gali nepatikti tikriems gyvenimo partneriams. Pagalvokite, kaip jausitės, jeigu jūsų vyras keletą kartų per savaitę eis papietauti ar išgerti puodelio kavos su moterimi „tik drauge“?
Galbūt tokia draugystė labiau įmanoma vyresniame amžiuje, kai jau susiformavusios stiprios vertybės, gyvenimiški interesai. Nors egzistuoja ir kita nuomonė – vyro ir moters daugystė įmanoma, kai juos sieja bendri interesai ir požiūris į gyvenimą. Bet ar ne pagal tai renkamės ir gyvenimo partnerius? O štai ką atsakė viena pažįstama, paklausta, ką mano šia tema: „Draugystė su vyru yra tas pats, kas ir draugystė su moterimi, tik be kankinančių diskusijų tokiomis „globalinėmis“ temomis, kaip ką šiandien apsirengti.
4 moters ir vyro santykių tipai
Mama ir sūnus. Šis bendravimo tipas paremtas suvokimu, kad moteris „atiduoda“, o vyras „priima“ supratimą, palaikymą, patarimus, rūpestį. Vyras paprasčiausiai „priima“ neduodamas nieko atgal. Tokiuose santykiuose moteris vaidina globėjos, užtarėjos vaidmenį, bet ar tai gali ilgai tęstis? Jie gali būti ir draugiški, tik klausimas, ar ta draugystė nuoširdi. Juk draugystė – duoti ir imti lygiomis dalimis.
Dukra ir sūnus. Vyras atlieka globėjo vaidmenį: jis – ramstis, gynėjas, gelbėtojas. Ar gali vyras draugiškai rūpintis moterimi visą gyvenimą negaudamas nieko atgal? Kažin... Ir kodėl turėtų? Kaip pasakė Honoré de Balzacas, niekas netampa moteriai draugu, jeigu gali tapti jos meilužiu.
Brolis ir sesuo. Draugystė įmanoma, jeigu vyras ir moteris – tikri brolis ir sesuo arba suvestinių šeimų atveju – kaip brolis ir sesuo, t. y. kartu augo, pešėsi, žaidė. Paauglystėje toks „brolis“ gali ginti ir palaikyti „sesę“ konfliktinėse situacijose, vėliau atsiranda stiprus pasitikėjimas vienas kitu, tai ir tampa patikimos draugystės pamatu.
Vyras ir moteris. Lygiaverčiai santykiai, nė vienas kito negloboja ar kitaip nedemonstruoja savo pranašumo. Tokie santykiai gali būti ir draugiški, ir intymūs, iš pradžių draugiški, o vėliau peraugti į intymius santykius, ir atvirkščiai. Tik nereikia bijoti permainų! Kas ten žino, kaip yra geriau ir kaip turi būti?
Keletas draugystės tarp vyro ir moters priežasčių
1. Draugystė mezgasi ant gerai užmaskuotos simpatijos ir net meilės pamatų. Pavyzdžiui, vyrui beprotiškai patinka moteris, bet ji nelaisva. Tikėdamasis sulaukti jos dėmesio ar net santykių subyrėjimo, pradeda su ja palaikyti draugiškus ryšius. Visgi anksčiau ar vėliau teisybė išlįs, kažkuriam teks atverti širdį, ir tikėtina, kad draugystė baigsis arba... peraugs į ką nors rimtesnio.
2. Ir vyras, ir moteris turi antrąsias puses. Galima sakyti, kad šis draugystės variantas pats nuoširdžiausias – nėra laimėtojų, nėra pralošusiųjų, visi lygūs ir patenkinti. Ateityje tokia draugystė gali peraugti į draugystę šeimomis.
3. Tik draugystė, jokių antrųjų pusių. Tokia draugystė kažkuriuo momentu taip pat gali peraugti į artimesnius santykius, bet gali ir visai nutrūkti, jeigu vienas iš draugų norės ko nors daugiau, o kitas nenorės.
4. Sieja bendri interesai, bet jis (ji) man nepatinka. Abu gali užsiimti ta pačia veikla, mėgti tą patį sportą ar komandą, dirbti viename kolektyve. Jiems tiesiog įdomu bendrauti abu dominančiomis temomis. Tačiau toks bendravimas ir draugystė pasibaigia, jei vienas kuris nustoja domėtis bendru pomėgiu.
5. Jis (ji) kaip atsarginis variantas. Tai pati „nešvariausia“ draugystė. Ir net neaišku, ar tokius santykius galima vadinti draugyste. Įsivaizduokite, staiga sužinote, kad draugui esate „atsarginis variantas“. Kaip reaguosite? Įsižeisite, supyksite, gal net pasijusite pažeminta. Lygiai taip pat jausis ir vaikinas. Tokia draugystė galbūt įmanoma tik abiem susitarus, „jeigu sulaukę tam tikro amžiaus abu vis dar būsime vieniši, tapsime pora“.
Dar šis tas
Garsi Niujorko santykių ekspertė Linda Sapadin sako, kad įsitikinimas neva vyrai ir moterys negali būti tik draugais atėjęs iš tų laikų, kai moterys tūnojo namuose, o vyrai dirbo ir vienintelė priežastis, skatinusi užmegzti santykius, buvo romantika ir palikuonys. Dabar visi kartu dirba, dalijasi bendrais interesais, dalyvauja visuomeniniame gyvenime ir, nors kartais gali būti sudėtinga, vyrai ir moterys gali tapti labai gerais draugais, nes šiais laikais jie tam turi daug priežasčių. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Svarbiausia – pačiai sugebėti atskirti, kas yra draugas, o kas – viso gyvenimo meilė. Ir, aišku, būti pasirengus galimiems netikėtumams. O jų būna, užtenka prisiminti keletą romantinių komedijų: „Mano geriausio draugo vestuvės“, „Geriausias draugas“, „Nepageidaujami genai“, „Be įsipareigojimų“. Ką jūs manote?
Tekstas psichologės R. Aukštinaitytės (e.paštas rasa777@aktv.lt)
Taip pat skaitykite: