Ar mums reikia „anti-aging“ klinikų? (II): dr. Rūta Gancevičienė – apie odos senėjimo procesus

Įvairiuose pasaulio regionuose kasmet vyksta „anti-aging“ medicinos forumų. Į juos suvažiuoja įvairių sričių specialistų, pristatomos produktų ir technologijų inovacijos. Antai pernai Amerikos „anti-aging“ medicinos akademijos surengtame pasauliniame kongrese buvo diskutuojama apie imuninės, smegenų, hormonų, širdies ir kraujagyslių sistemų sveikatą, žmogaus organizme vykstančius uždegiminius procesus, kamieninių ląstelių panaudojimą, mitybos strategijas, gyvenimo būdo faktorius, genų reikšmę, estetinės medicinos galimybes... Atsispirti liguistam senėjimui galima tik matant organizmą kaip visumą, o ne vien vertinant blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ar veido raukšlių skaičių.

Pasak gydytojos dermatologės doc. dr. Rūtos Gancevičienės, tarptautinės prevencinės ir estetinės „anti-aging“ medicinos konferencijos kaskart tampa išskirtiniu įvykiu, pateikiančiu vis naujų sudėtingos žmogaus senėjimo schemos detalių.

Netgi odos, turinčios ypatingą savybę regeneruoti, ląstelė negali dalytis ir atsinaujinti amžinai.

„Jis primena mozaiką, kurioje kiekvienas organas ir sistema pasirenka skirtingą kelią. Todėl kiekvieno mūsų senėjimo piešinys nepakartojamas, nors mozaikos detalės tokios pačios. Neišvengiamas ir progresuojantis senėjimo procesas prasideda nuo pavienės ląstelės mirties – tai pripažįsta visos egzistuojančios senėjimo teorijos. Netgi odos, turinčios ypatingą savybę regeneruoti, ląstelė negali dalytis ir atsinaujinti amžinai. Kritiškai sutrumpėjus telomeroms (jos – ląstelės branduolyje esančių chromosomų dalis – red.), ląstelės siunčia netinkamus signalus, stiprėja organizmo uždegiminiai procesai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, netgi demenciniai pokyčiai. Atrodytų, paprasta: tereikia išmokti atkurti telomerų ilgį ir būtų galima pailginti žmogaus gyvenimą. Deja, atskleisti fermento telomerazės, reguliuojančio telomerų trumpėjimą, paslapties iki šiol nepavyksta. Būtų labai įdomu iki galo suprasti ir medžiagų apykaitos, ypač hormonų, procesus. Beje, oda – tai savarankiškas hormonus produkuojantis organas. Mūsų savijautai itin svarbus organizmo ir odos hormonų „bendradarbiavimas“, todėl gyva ir jau įgyvendinama idėja per odą, visai saugiais keliais, duoti organizmui trūkstamų hormonų. Daug vilčių teikia ir odos kamieninių ląstelių tyrinėjimas. Kad ir kuria iš senėjimo teorijų būtų vadovaujamasi, vis dažniau skamba mintis, jog žmogaus amžius natūraliai gali pailgėti iki 125 metų.“

Štai keletas sąlygų, padedančių ląstelėms jaustis geriau: cholesterolio kontroliavimas, antsvorio, streso, cukrinio diabeto prevencija, tinkamo estrogenų, vitamino D, kitų medžiagų (vitaminų B6 ir B12, folio rūgšties, mikroelementų cinko, seleno, vario, magnio...) kiekio palaikymas, nerūkymas, kokybiškas miegas.

„Buvo netikėta išgirsti, kad maratonininkai, alpinistai ir kitų ekstremalių sporto šakų atstovai sensta greičiau – ne dėl traumų, bet dėl organizmo patiriamo streso, – prisimena gydytoja. – Į rizikos grupę patenka ir nuolat stresą išgyvenantys gydytojai, verslininkai, dar moterys menopauzės metu. Tik viena detalė, parodanti, kaip mūsų organizme viskas susiję ir kodėl prasidėjus menopauzei daugėja ligų: kai moteriškųjų hormonų estrogenų pamažėja, padidėja uždegimą stimuliuojančių citokinų (interleukinų 6) kiekis. Uždegimas sekina organizmą ir provokuoja įvairias ligas.“

Rūtos Gancevičienės „anti-aging“ programa:

1. Svajoju ir vis dar noriu tobulėti kaip moteris, žmogus, gydytoja, mokslininkė, todėl negaištu laiko apmąstymams apie „prabėgančių metų naštą“.

2. Kiekvieną dieną padėkoju už tai, ką man teikia gyvenimas.

3. Nesilaikau dietų, tačiau renkuosi, ką ir kiek valgyti.

4. Prieš miegą „pamedituoju“ vonioje ir būtinai perskaitau nors porą knygos puslapių.

5. Žinoma, kasdien prižiūriu odą: net jei būnu labai pavargusi, ją nuprausiu, patepu pirmiausia serumu, paskui – kremu; vieną du kartus per metus pasidarau kokią nors profilaktinę odos „jaunystės“ palaikymo procedūrą (PRP, lazerinę, biorevitalizacijos...).