Ar nusiaunate batus atvykę švęsti į svečius? Būtina ar neetiška – atsako M.Palaikytė ir A.Ivanauskas

Kiekvienas šeimininkas, rengdamas vakarėlį ir kviesdamas svečius, pats nusprendžia, kokia bus šventės tema, kuo vaišins savo svečius ir kokių taisyklių šie turėtų laikytis, viešėdami jo namuose. Kartu šeimininkas privalo pasirūpinti, kad susirinkę žmonės jaustųsi jaukiai bei patogiai. Nepaisant to, nemalonių situacijų ne visada pavyksta išvengti. Jas gali sukelti įvairūs niuansai – nuo patiektų patiekalų iki prašymo nusiauti batus.

Alfas Ivanauskas: „Prašymas nusiauti – nepagarba svečiui“

Klausimą, ar į namuose vykstantį vakarėlį susirinkę svečiai turėtų nusiauti avalynę, iškėlė virtuvės šefas, kulinarinių televizijos laidų vedėjas ir knygų autorius Alfas Ivanauskas. Savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje jis pasidalijo, ką mano apie batų avėjimą svečiuose ir pakvietė prisijungti į diskusiją.

„Toks man klausimas neduoda ramybės, kai matai šventines žmonių foto... Jeigu pasikviečiate į svečius draugus ar gimines, kodėl pas mus dar yra ta tradicija pasipuošti, bet batus nusiauti. Tipo, sugadinsi parketą su aukštakulniais ar šūdini batų padai? Man tai taip atrodo juokingai vyrai su kostiumais ir basomis kojomis, o moterys su žėrinčiomis ir ilgomis ar trumpomis suknelėmis, su pėdkelnėmis ir be batų. Man tai toks buitekas iškart atrodo... Čia tas pats, kai padarai žiauriai fainą ir estetišką karštą patiekalą ir sakai svečiams, kad dabar valgykite jį be šakutės ir peilio“, – rašė A.Ivanauskas.

Virtuvės šefas portalui Žmonės.lt sakė, kad paliepimas nusiauti batus, jo nuomone, yra didelė nepagarba svečiui. Kai kuriais atvejais batai gali būti esminė stiliaus detalė, geriausia atskleidžianti pasirinktą vakarėlio temą. Beje, kartais tinkamos avalynės paieškai žmonės skiria daug laiko ir išleidžia nemažai pinigų.

Tokią problemą A.Ivanauskas pastebi tik Lietuvoje: jam yra tekę dalyvauti daugybėje renginių ir susitikimų užsienyje, kur nemalonumų dėl avalynės niekada nėra tekę patirti. Vis tik jis įsitikinęs, kad keliais būdais šią situaciją galima nesunkiai išspręsti. Vieną variantą dar vaikystėje jam parodė tėvai.

„Jie man įskiepijo, kad einant kur nors į svečius turime pasiimti kitus batus, kurie derėtų su apranga ir atitiktų pasirinktą įvaizdį. Pamenu, kai eidavome į teatrą, mama įsidėdavo batelius persiauti, tėtis pasielgdavo lygiai taip pat. Kita vertus, dabar dažnai automobiliais ar taksi atvykstame iki pat renginio vietos, tai galimybės labai išsipurvinti, įlipti į balą ar mėšlą nėra. Nepaisant to, tai visada gali nutikti“, – su Žmonės.lt dalijasi jis.

Antras sprendimo būdas atsiremia ne į svečių, o šeimininkų atsakomybę: šie gali visai nesunkiai pasirūpinti, kad svečiai nevaikščiotų nei basi, nei purvinais batais.

„Į tai galima pažiūrėti su humoru ir prie durų palikti šmaikštų skelbimą, papildomą kilimėlį, rankšluosčius ir batų šepečius. Manau, kad svečiai nesupyktų, o kaip tik būtų pamaloninti, jei kažkas pasirūpintų jų avalynės švara ir tuo, kad jie neišteptų šviesių interjero detalių“, – svarsto Alfas.

Jis priduria, kad ne visi namai yra tinkami vakarėliams. Jei vis tik nusprendžiate pasikviesti svečius, patys turite pasirūpinti, kad nebūtų sugadintos grindys ir kiliminė danga. Jei to užtikrinti negalite, svečius turite iš anksto įspėti, kad batus reiks nusiauti arba nereikalauti šventiškos aprangos.

Alfas įsitikinęs, kad daugumą tokių iš pažiūros nepatogių klausimų galima išspręsti paprastai, organiškai ir mandagiai. Jei tai – draugų vakarėlis, žmonės neturėtų bijoti atsiverti ir pasakyti reikiamų dalykų, kurie leistų visiems jaustis saugiai ir maloniai.

„Daugybę metų organizavome vakarėlius ir visada stengėmės pagalvoti, kas jų metu gali nutikti bei ko gali prireikti. Taip ir namie: jei žinau, kad svečius vaišinsiu aguonų pyragu ar kepsniu, tai vonios kambaryje, matomoje vietoje palieku tiek dantų krapštukų, tiek siūlo ir kitų dalykų, kurie palengvintų burnos higieną.

Svečiams malonu žinoti, kad jie gali laisvai valgyti tą aguonų pyragą, nes nešvarius tarpdančius vėliau galės išsivalyti. Kai gali nesivaržyti, jei būna laimingi ir patenkinti“, – portalui Žmonės.lt tikina jis.

Paklaustas, ką patartų daryti keblesnėse situacijoje, kai mandagumas – sunkiai įsivaizduojamas, pavyzdžiui, vakaro šeimininkas jau norėtų su svečiais atsisveikinti, o šie nesiskirsto, Alfas tikina ir čia įžvelgiantis būtinybę bendrauti atvirai.

„Kai vakarėlis jau eina į pabaigą, turėtumėte atsistoti ir tai pranešti, o svečiai turėtų išeiti. Jeigu kažkas nori pasilikti – pasilieka, o jūs einate miegoti. Aš labiau vertinu tokius draugus, nei tuos, kurie prisigalvoja svečių išvarymo scenarijų: keičia muziką, paslepia alkoholį ir panašiai.

Virtuvės šefas tvirtai laikosi pozicijos, kad jo namie apsilankę svečiai turi būti patenkinti. Jis tuo ypač pasirūpina ruošdamas šventinį stalą.

„Jei žinau, kad pas mane ateis draugas vegetaras, stengiuosi jam pagaminti vieną ar kelis patiekalus. Manau, kad būtų neetiška ignoruoti šį faktą, neruošti jam vaišių ir teigti, kad tai – jo bėdos: tegu valgo tai, kas padėta ant stalo“, – sako jis ir priduria, kad lygiai taip pat elgiasi sulaukęs svečio, nevartojančio alkoholio – pateikia jam įdomių nealkoholinių gėrimų.

„Manau, kad pagalvojimas apie tokius dalykus ir yra pagarba bei svetingumas“, – sako A.Ivanauskas.

Marija Palaikytė: „Šventinės progos įpareigoja“

Kokių taisyklių dėl avalynės turėtų laikytis į svečius atėjęs žmonės, portalui Žmonės.lt atsako ir mados bei stiliaus konsultantė Marija Palaikytė.  

„Apranga yra pagarbos ženklas plačiąja prasme: pagarbos renginiui, organizatoriams, kitiems svečiams ir galiausiai – pačiam sau. Šventinės progos visada yra išskirtinės ir reikalauja atskiro pasiruošimo, apgalvotos aprangos, tad patogumo kriterijus nėra prioritetinis.

Dėl avalynės lankantis svečiuose nėra vienos nuomonės – skirtingos kultūros turi skirtingas tradicijas. Vienur manoma, kad batus nusiauti yra būtina, kitur tai laikoma ypač neskoningu poelgiu.

Tačiau tradicijas kuria, o ir keičia žmonės. Aš manau, kad šventinės progos įpareigoja, taigi, rekomenduoju svečiuose būti su batais. Jeigu šaltas klimatas ar netinkama lauko avalynė sukelia nesklandumų, visada galima į svečius atsinešti kitus batelius pasikeitimui.

Šventinė vakaro apranga reikalauja tiek batelių, tiek mažesnės rankinės, tiek bendro šventiško įvaizdžio išbaigimo. Tai bendrosios taisyklės, kurias kiekvienas interpretuoja pasitelkiant individualų stilių. Bateliai tikrai nereikalingi jaukių, neįpareigojančių pasisėdėjimų namuose su draugais metu.

Bet, kai puošiamasi ypatingos progos metu, mano nuomone, bateliai yra būtini. Nekyla abejonių dėl to, kad laisvalaikio apavas skiriasi nuo šventinio, taigi lai šventinė apranga būna išbaigta kad ir kur bebūtume.

Visgi, šios taisyklės yra susitarimo reikalas ir jeigu šeimininkai prašo nusiauti – reikėtų prisitaikyti prie šventės organizatorių prašymo. Tad mano rekomendacija visų pirma skirta vakaro šeimininkams: ypatingų švenčių proga kviesdami svečius atvykti – pakvieskite ir pasipuošti. Patys būkite pavyzdžiu, nes tiek basi svečiai, tiek basi šeimininkai šventinio susibūrimo metu atrodo ypatingai nesolidžiai.

Šventinio renginio ar sustikimo dalyvių apranga yra tiesioginė renginio dalis, nes šventinę nuotaiką kuriame patys tiek sau, tiek aplinkiniams. O svarbiausia – mūsų apranga parodo, kaip vertiname renginio svarbą. Netinkamas oras ar patalpos grindų jautrumas tik detalės – viską galima išspręsti specialiai pasirinkta avalyne. Per šventes puoškimės nuo galvos iki kojų!“, – Žmonės.lt sako mados tendencijų analitikė M.Palaikytė.