Ar pakankamai žinome apie vidurių užkietėjimo problemą?

Dauguma pacientų pabrėžia, kad jiems kelia nerimą kietos konsistencijos išmatos. Tačiau pirmiausia noriu priminti, kad vidurių užkietėjimas nediagnozuojamas, kai žmogus tuštinasi nuo trijų kartų per parą iki trijų kartų per savaitę. Jeigu tuštinamasi rečiau kaip tris kartus per savaitę, pasituštinama sunkiai, išmatos yra kietos konsistencijos, riešuto dydžio, galima jau įtarti vidurių užkietėjimą.

Dažnai pacientai nurodo, kad, be kietų išmatų, vargina dar kiti nemalonūs pojūčiai, pavyzdžiui, įsitempimas tuštinimosi metu arba nepilno išsituštinimo pojūtis, o kai kuriems tuštinantis prireikia ir rankų pagalbos. Tokiais simptomais skundžiasi net apie 80 proc. pacientų, kurie į gydytoją kreipiasi dėl vidurių užkietėjimo, taigi problema yra išties nemenka.

Pats tuštinimosi veiksmas yra valingų ir nevalingų procesų kombinacija, kurioje dalyvauja išorinis ir vidinis išangės sfinkteriai bei puborektalinis raumuo. Pilvo ir tiesiosios žarnos susitraukimai sukelia stumiančią jėgą, atsipalaiduoja sfinkteriai, raumuo ir išmatos, esančios tiesiojoje žarnoje, pašalinamos. Įdomu yra tai, kad kiekvieną dieną į gaubtinę žarną patenka maždaug 1–1,5 litro skystų išmatų, kurios vėliau koncentruojamos iki 100–150 ml pašalinamų išmatų per dieną. Žarnyno motorika gaubtinėje žarnoje yra aktyviausia ryte arba po valgio.

Priežastys. Vidurių užkietėjimo priežasčių tikrai yra ne viena. Svarbiausia – subalansuota visavertė mityba, kai organizmas gauna visų reikalingų maisto medžiagų, ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai pasisavinami atitinkamai pagal amžių, lytį, fizinį aktyvumą. Vidurių užkietėjimo profilaktikai svarbiausia per dieną su maistu gauti pakankamą skaidulinių medžiagų kiekį, tai yra ne mažiau kaip 25 g, iš grūdų, daržovių ir vaisių.

Atliktais tyrimais nustatyta, kad Lietuvos gyventojai gauna per mažai – tik 17 g skaidulinių medžiagų per dieną, ir per daug vartoja perdirbto maisto, per mažai skysčių. Ne tik mityba, bet ir sėslus gyvenimo būdas padidina vidurių užkietėjimo riziką. Blogi tuštinimosi įpročiai, pavyzdžiui, kartotinis valingas potraukio tuštinimosi slopinimas ar nepakankamas laikas visiškai išsituštinti, gali lemti vidurių užkietėjimą.

Jeigu minėti simptomai vargina mažiau kaip tris mėnesius, nustatomas epizodinis, simptominis vidurių užkietėjimas. Dažniau šiais pojūčiais skundžiasi moterys, ypač nėštumo metu ar po gimdymo, depresija sergantys, po įvairių traumų, kai yra pasunkėjęs judėjimas, pakeitus aplinką, pavyzdžiui, daug keliaujant, asmenys. Jeigu simptomai vargina daugiau kaip 3 mėnesius, nustatomas lėtinis vidurių užkietėjimas, sergant tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip cukrinis diabetas, demencija, išsėtinė sklerozė ar vartojant tam tikrus medikamentus. Reikia atkreipti dėmesį, kad vidurių užkietėjimą gali sukelti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antispazmolitikai, antidepresantai, kalcio papildai, geležies preparatai.

Jeigu nuolatinis vidurių užkietėjimas – sunkus tuštinimasis, kietos išmatos, nepilno išsituštinimo jausmas – tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius ar net metai iš metų, būtinai reikia susirūpinti, nes gali išsivystyti rimtos komplikacijos: hemorojus, kurio anksčiau nebuvo, storosios ar tiesiosios žarnų uždegimai. Taip pat dažnas vidurių užkietėjimas gali būti vėžio rizikos veiksnys ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems.

Kaip gydomas vidurių užkietėjimas? Yra nemedikamentinis ir medikamentinis gydymo būdas. Svarbiausia yra atstatyti sutrikusią žarnyno funkciją – normalų žarnų pasažą, tuštinimąsi bent 3 kartus per savaitę normalios konsistencijos išmatomis be stanginimosi, panaikinti ar palengvinti simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Iš pradžių aptarkime nemedikamentinį gydymo būdą: svarbu peržiūrėti  vartojamus medikamentus, jeigu yra galimybė, juos galima pakeisti alternatyviais, kurie neturi įtakos vidurių užkietėjimui. Pamažu rekomenduojama didinti skaidulinių medžiagų kiekį, pusę paros kiekio gauti iš grūdų, o kitą pusę paros normos – iš daržovių ir vaisių.

Skaidulinės medžiagos – pagrindinis maistas mūsų gerosioms bakterijoms, gyvenančioms žarnyne, o daugybe tyrimų patvirtinta, kad nuo žarnyno mikrobiotos sudėties priklauso ne tik bendra mūsų savijauta, bet ir visos lėtinės ligos. Todėl ir rinktis maisto produktus, ir valgyti reikia sąmoningai. Patariama grūdus mažiausiai valgyti 2–3 kartus per dieną, atsižvelgiant į lytį, fizinį aktyvumą.

Tai gali būti tiek košė, tiek duona bei įvairūs patiekalai iš viso grūdo. Svarbiausia, kad renkantis grūdus juose skaidulinių medžiagų būtų kuo daugiau, tai yra 100 g produkto ne mažiau kaip 5 g gramų, o cukraus kuo mažiau, tai yra mažiau kaip 5 g cukraus. Cukrus yra labiausiai žalojantis veiksnys. Jau įrodyta, kad cukrus sukelia priklausomybę, nes dirgina tuos pačius smegenų centrus, kaip ir narkotinės medžiagos, be to, žudo žarnyno gerąsias bakterijas. Per dieną rekomenduojama suvartoti bent tris saujeles daržovių – geriausia, kad jos būtų kelių spalvų.

Žiemos sezono metu ypač teigiamai žarnyno mikrobiotą veikia raugintos daržovės: rauginti kopūstai, agurkėliai, cukinijos. Raugti galima įvairias daržoves, net ir vaisius. Vaisių rekomenduojama nepadauginti dėl juose esančio natūralaus cukraus – fruktozės, todėl pakanka vieno kumščio dydžio vaisių ar uogų per dieną. Beje, obuoliuose yra skaidulinių medžiagų pektinų, o šiems išbrinkti reikia vandens. Kalbant apie skysčius – geriausia gerti negazuotą kambario temperatūros vandenį. Per parą, ypač jei vargina užkietėję viduriai, rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 2 litrus, tai yra 8 stiklines! Nereikia gerti po stiklinę ar puslitrį vienu kartu – gurkšnokite visą dieną!

Ir atsiminkime, kad gyvybiniai procesai vyksta tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Viena ypač populiari klaida – netinkamas sėklų vartojimas. Sėklos ir riešutai yra vartotini, bet reikia nepamiršti, kad sėklose esančios skaidulinės medžiagos turi išbrinkti, o tam būtinas vanduo. Jei vandens išgeriama per mažai, žarnyne iš tų sėklų susiformuoja kieti gumulėliai ir situacija dar labiau komplikuojasi. Taigi jeigu išgeriate rekomenduojamą kiekį vandens, drąsiai galite 2–3 valgomuosius šaukštus vartoti sėklų – linų sėmenų, kanapių, moliūgų sėklų. Jomis galite skaninti savo mėgstamus patiekalus, pavyzdžiui, košes ar sriubas.

Kita rekomendacija – būti fiziškai aktyviems kiekvieną dieną. Ne taip svarbu atlikinėti tam tikrus pratimus, kaip svarbu vaikščioti! Per dieną rekomenduojama nužingsniuoti didesnį atstumą, bet ne mažiau kaip 7,5 km. Vaikščiojimas yra puikus būdas siekiant padidinti savo dienos fizinį aktyvumą. Rekomenduojama per dieną nueiti apie 10 000 žingsnių. Noriu pažymėti, kad tokio fizinio aktyvumo šiais laikais labai trūksta ne tik vyresniems žmonėms, bet ir jaunimui. 

Labai svarbu išsiugdyti gerus sveikatos, darbo ir fizinės veiklos įpročius! Nepamiršti, kad gerą savijautą užtikrina trys pagrindiniai dalykai – fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių ir skaidulinių medžiagų kiekis. Norėdami būti puikios fizinės ir psichinės sveikatos, kiekvieną dieną turėtume daryti tam tikrus dalykus, kurie padeda gyventi ilgai ir laimingai. Jūsų uždavinys – išsiugdyti sveikos gyvensenos įpročius ir juos kartoti, kol jie taps įpročiu.

Aptarę nemedikamentinį vidurių užkietėjimo būdą, pereikime prie medikamentinio. Vaistai, skirti gydyti vidurių užkietėjimą, skirstomi į kelias grupes. Pirmoji grupė – medžiagos, didinančios išmatų tūrį: natūralios (sėlenos), sintetinės (metilceliuliozė).

Antroji grupė – drėkikliai: mineraliniai aliejai, dioktisulfosucinatas. Trečioji grupė – osmosiniai laisvinamieji: elektrolitų tirpalai su polietilenglikoliu ir neabsorbuojamais angliavandeniais (laktulioze, sorbitoliu). Ketvirtoji grupė – druskos turintys laisvinamieji: sudėtyje turi iš dalies neabsorbuojamų jonų (magnio sulfatas, magnio citratas). Penktoji grupė – stimuliuojantieji laisvinamieji: ricinos aliejus, turintys antrachinonų (senna, rabarbaro šaknys, kaskaros žievė; kasantranolis, dantronas), difenilmetanai (fenolftaleinas, bisakodilis).

Pastarajai priklauso ir „Eucarbon herbal“, kurios efektyvumas įvertintas klinikiniais tyrimais ir įrodyta daugiau kaip 100 metų vartojimo patirtis. „Eucarbon herbal“ pasižymi dvigubu veikimu – sudėtyje esančios aktyviosios medžiagos veikia skirtingai ir papildo viena kitą. Augalinės anglies poveikis yra švelnesnis nei aktyvintosios anglies, taip pat mažesnė adsorbcinė galia, todėl išlieka ir vidurius laisvinantis poveikis, nenuslopinamos/neadsorbuojamos sennos ir rabarbarų veikliosios medžiagos bei jų poveikis. Vartojant „Eucarbon“ storajame žarnyne pasireiškia laisvinamasis efektas ir  apsaugomos išmatos nuo išdžiūvimo. Tuo pat metu, jei sutrikęs virškinimas, anglis suriša toksinus ir dujas, kurie gali sukelti viduriavimą.

Dėl „Eucarbon herbal“ mažinama skysčių absorbcija, išmatos lieka minkštos. Sennos farmakodinaminės savybės pasireiškia tik storojoje žarnoje. Antrachinono glikozidai nėra absorbuojami plonojoje žarnoje – storosios žarnos bakterijos juos paverčia aktyviais metabolitais dviem skirtingais „išmatų minkštinimo“ veikimo mechanizmais: veikia storosios žarnos judesius, tai pagreitina storosios žarnos tranzitą, todėl sumažėja skysčių ir druskos absorbcija, ir veikia sekrecijos procesus, todėl padidėja skysčių sekrecija. Nereikia bijoti pripratimo prie vaistų, svarbiausia parinkti individualų dozavimą ir pasiekti rekomenduojamą tuštinimosi dažnį.

Jeigu vargina dispepsija, vidurių ar pilvo pūtimas, meteorizmas ar tiesiog sutrikęs virškinimas, rekomenduojama vartoti 1–3 „Eucarbon herbal“ tabletes per dieną, kad pasireikštų adsorbuojamasis vaisto efektas. Jeigu vargina vidurių užkietėjimas, hemorojus ar analinės įplėšos, yra sulėtėjusi peristaltika, reikia vartoti 4–6 tabletes per dieną , kad pasiektumėte ir laisvinamąjį efektą. Žmogus gali pats pasirinkti vaisto dozę, vis dėlto rekomenduojama pradėti nuo 4 tablečių. Jei poveikis nepakankamas, pridėti dar tabletę, jei reikia – dvi. Po to reikėtų mažinti tablečių kiekį pagal poreikį. Verta prisiminti, jei norime sukelti stipresnį vidurius skystinamąjį poveikį, vakarinę vaistinio preparato dozę galima padidinti ir vartoti 3–4 tabletes, tačiau ne daugiau 6 tablečių per parą. Tik, žinoma, negalima pamiršti ir anksčiau minėtų svarbių dalykų – fizinio aktyvumo bei pakankamo skysčių ir maistinių skaidulų kiekio maisto racione.

Pabaigai trumpai prisiminkite, kokia yra vidurių užkietėjimo profilaktika.

Tai jau minėti pagrindiniai veiksniai: ne tik žinoti, kaip elgtis, siekiant išvengti vidurių užkietėjimo, bet ir imtis veiksmų; nepamiršti gerti pakankamai skysčių; neprisižaisti su baltymais – ne veltui sakoma, jog kas per daug – nesveika...

Jau žinoma, kad per didelis baltymų kiekis kietina vidurius. Man ne kartą teko padėti pacientams, kurie aktyviai sportuoja, laikosi baltyminės dietos ir vargsta dėl kietos konsistencijos išmatų. Taip nutinka dėl to, kad organizmui trūksta sudėtinių angliavandenių.