Ar praėję gyvenimai tikri?

O dar dežavu... Prisiminimai, atminties blyksniai, kurių, regis, neturėtų kilti, nes jiems lyg ir nėra iš kur kilti. Prisiminimai, kurie neturi jokio pagrindo atsirasti, nes šiame gyvenime nebuvo nei tokių aplinkybių, nei sąlygų, nei galimybių, kur jie galėjo gimti. Tad iš kur galėjo atsirasti informaciniai įrašai mūsų atmintyje, net mūsų kūno ląstelėse?..

Gyvenimas mus kartkartėmis stumteli link gilesnio, svarbesnio suvokimo. Kai kurie žmonės netgi bando pasitelkti hipotezę, kad išsiaiškintų, jog praeiti gyvenimai galbūt išties egzistuoja ir turi ryšį su dabartim, su tuo, kas esame, ką veikiame, kokius žmones savo gyvenime sutinkame.

Skausmingos patirtys, įgytos praeituose gyvenimuose mus persekioja kaip įvairios baimės, fobijos, neįveikiamos ir nesugriaunamos sienos, išderindamos nervų sistemą, klaidinančios psichiką, įnešančios disharmoniją į mūsų emocijas, iškreipiančios vertinimo taisykles... Dažnai net medikai numoja ranka į galimybę rasti tokių sutrikimų, negalavimų, varginančių būsenų priežastis ir tiesiog skiria kokių nors laikiną palengvėjimą atnešančių priemonių.

Psichoanalizės specialistai imasi šio uždavinio, bandydami prisikasti iki patirčių, būsenų, įvykių, kurie žalojo ir per daug stipriai įtakojo, galėdami sudaryti priežastis tolesnių pakitimų vystymuisi.. Tad per hipnozės seansus kai kada persikeliama ne tik į šio gyvenimo praeitį, bet ir į kažkurio praėjusio, nežinia ar glūdinčio vien paciento vaizduotėje, ar egzistuojančio kažkur anapus realybės, su visa savo galia ir įtaka šiandieniniam paciento gyvenimui.

Sakoma, kad praėjusių gyvenimų informacija atsiveria tik atėjus tam tikram laikui, poreikiui, kai žmogus subrendo tam tikriems pokyčiams. Tada vienomis ar kitomis priemonėmis (kartais per sapnus, kartais per dežavu, per kokį nors sukrečiantį įvykį ar per šioje srityje dirbančio specialisto pagalbą) yra gaunama reikiama informacija.

O jei tam dar neatėjo laikas, nepasitaikė tam tikros ypatingos sąlygos, neiškilo problemos, ar galima kažką sužinoti, pažvelgti ten, kur tikrai daugeliui būtų įdomu? Sutikite, tokie klausimai kaip „kuo aš buvau?“; „ką dariau?“; „Kas man buvo mano dabartinis vyras, mama, draugė, duktė“, išties intriguoja.

Leidus sau patikėti, leidus sau tyrinėti šią sritį, auga tikimybė, kad mus lengviau pasieks tų praeitų gyvenimų konkretesnė, aiškesnė informacija.

Geras specialistas, jei nebus poreikio, t. y. jei jis neturės spręsti kažkokios sudėtingos situacijos, gydyti pažeidimo ar ligos, panaikinti santykių problemas, nelįs į praėjusius gyvenimus ir jums nepasakos vien dėl jūsų smalsumo, kas ir kaip ten buvo. 

Tolesnis žingsnis - tai vienos svarbios situacijos savo gyvenime išskyrimas, pavyzdžiui, dalyko, kuris mus labai slegia. Galbūt tai varginantys, sunkūs santykiai su konkrečiu žmogumi, galbūt vienoje srityje mus nuolat lydinčios nesėkmės. Taigi išskirkime sritį, kuri mus kamuoja ir kurią norėtume suprasti.

O kas jei ši situacija susijusi su praeitais gyvenimais, su kažkokiu veiksmu ar pasirinkimu, kurį tada padarėme?..

Svarstome apie tai ir stengiamės pajusti savo „vidinį atsaką“. Paprastai tai gali būti toks suvokimas, kaip „taip, kaip aš anksčiau šito nepagalvojau!“ arba galbūt kažkoks nemalonus negatyvus jausmas, pvz. „ne, nenoriu į tai lįsti“, arba „kai galvoju apie tai, man darosi bloga (silpna baisu, neramu, šlykštu, liūdna..)“. Panašūs jausmai mus veda gilyn arba, teisingiau pasakius, atgal į praeitį, su kuria šie įvykiai susiję. Taip veikdami, mes savo pasąmonei duodame užduotį - rasti priežastį. Ir nesvarbu kokioje tolimoje praeityje ji slypėtų.

Nelaukime iš karto teisingų atsakymų, žinių, vizijų ar dar kažko išsamaus. Tokiu būdu tik pateikiame pasąmonei užduotį. Kiek tam prireiks laiko - individualus reikalas, priklausantis nuo iškelto klausimo svarbos, mūsų įsitikinimų, fizinės ir emocinės būklės, žinių apie anapusinį pasaulį bagažo ir pan. Tam gali prireikti vienos nakties, kelių parų, savaičių, o gal net kelių mėnesių.

Nesulaukdami atsakymo ilgesnį laiką, galime pabandyti pagreitinti šį procesą vėl grįždami prie to paties klausimo svarstymo, kartodami tą, anksčiau parašytą, algoritmą.

Šitaip po truputį mes neriame gilyn į savo pasąmonės klodus, o kartu ir į ankstesnius gyvenimus ir ten įgytas patirtis, santykius, ketinimus, stereotipus..

Žinoma, tam prireikia kantrybės, darbo su savimi, įsiklausymo į tai, ką jaučiame, ką galvojame ir su kuo susiejame dabarties įvykius.

Lengvesnis kelias  - kreiptis į specialistą, kuris geba matyti praeitį. Tačiau turėtume žinoti keletą dalykų, prieš apsilankydami pas tokį specialistą. Pirma: geras specialistas, jei nebus poreikio, t. y. jei jis neturės spręsti kažkokios sudėtingos situacijos, gydyti pažeidimo ar ligos, panaikinti santykių problemas, nelįs į praėjusius gyvenimus ir jums nepasakos vien dėl jūsų smalsumo, kas ir kaip ten buvo. Tokiai intervencijai į praeitį turi būti rimta priežastis ir dažniausiu atveju - problema, kurią reikia išspręsti dabar. Kuri yra užstrigusi, sunki, kurios neveikia įprastos priemonės. Štai tada yra žvelgiama atgal, nagrinėjamos priežastys, ryšiai, situacijos, ką mes veikėme praeityje. Tinkamai išnarpliojus praeities mazgą, paprastai keičiasi ir dabartis.

Yra ir dar vienas svarbus dalykas, galintis suklaidinti daugelį žmonių. Informacijos pas šios srities žinovą atėjęs žmogus įsivaizduoja, kad štai jam bus papasakota, kuo jis buvo anksčiau, ką darė ir pan. O ar jis gali įsivaizduoti, kad tas informacijos kiekis yra milžiniškas, to neina nei apžvelgti nei papasakoti per valandą, dvi ar net visą parą... Juk gyvenome daugybę gyvenimų, tad tai reikėtų daryti mėnesius, metus, dešimtmečius -  vien pasakojant, apie tai, kas kažkada buvo. Ir ką tai pakeistų - mes prarastume tuos mėnesius, metus iš šio gyvenimo. Žmogui parodomos tik tos akimirkos, kurios yra iš tiesų svarbios ir gali pakeisti dabarties gyvenimą. Bet kad ir kaip būtų, vis tiek liekame toje didelėje nežinioje su vienos ar kelių akimirkos žinojimo blyksniu..

Įdomiai apie netikinį praėjusiais gyvenimais pacientą rašė žymus dvasinis Mokytojas L. Jacobsonas:

„ - Jei bandyčiau jus įtikinti, jūs patektumėte tiesiai į įsitikinimų pasaulį. Tai būtų jūsų asmeninės laisvės suvaržymas. Niekada to nedarysiu! Tačiau aš galiu kalbėti, remdamasis savo asmenine patirtimi. Visai neketinu jūsų įtikinti, tačiau pranešu jums, kad yra tokia galimybė, jog jūsų siela keliauja iš gyvenimo į gyvenimą. Viskas, ko galiu paprašyti, tai būkite atviri naujoms žinioms. Netikėjimas yra toks pats neišmintingas dalykas kaip ir aklas tikėjimas.

Esu ne kartą matęs, kaip žmonės, su kuriais man teko bendrauti, spontaniškai prisimindavo praėjusius gyvenimus. Tai būdavo stiprūs ir dramatiški įspūdžiai. Beje, jie tai patirdavo be jokios hipnozės ar kitokių psichikos poveikio priemonių.

Vieninteliai praeitų gyvenimų prisiminimai, kuriais aš tikiu, yra tie, kurie kyla tada, kai žmonės yra esatyje - tik tada jie tampa visiškai atviri ir autentiški.“

Taigi būkime Esatyje, klauskime savęs, savo Vidinio Vedlio, ieškokime atsakymų, perduokime užduotis pasąmonei, tegul ji, kai mes ilsimės, perkrato visą sukauptą praeitį, ieško sąsajų, iškelia ir parodo mums tai, kas reikalinga, kas mums įdomu..

Teksto aut. Eglė Gleščinskienė, psichoinformaciologė, kosmoenergetikos magistrė, LSNR Energetinio gydymo komiteto narė.

Tinklaraštis „Kosmoenergetika“